Poreikis individualizuotam mokymui
Tiek naujųjų TIMSS, tiek kitų tarptautinių ir šalies mastu vykdytų tyrimų
rezultatai atskleidžia, kad aukštų pasiekimų rezultatų galima pasiekti tik atsižvelgiant į mokinių skirtumus: tiek lyčių, tiek individualių gebėjimų.
„2015 m. atlikto TIMSS tyrimo rezultatai rodo, kad dabar skirtumai tarp berniukų ir mergaičių tiek matematikoje, tiek gamtos moksluose nėra labai dideli. Mes siejame tai su tuo, kad buvo nuosekliai dirbta mokytojų kvalifikacijos tobulinimo srityje, daug dėmesio buvo skirta tam, kaip mokyti vaikus, kaip pagerinti berniukų pasiekimus, kartu nenusmukdant mergaičių“, – sako Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė.
„Mes suprantame, kad visi mūsų vaikai yra skirtingi, – teigia IEA atstovė. – Todėl ugdymo turinys turi būti sudarytas taip, kad skirtingų gebėjimų mokiniai galėtų pasirinkti sau tinkančias užduotis, kad kiekvienas mokinys galėtų daryti pažangą, pajustų mokymosi džiaugsmą. Neturėtų būti duodama vienoda užduotis visiems.“ Ji džiaugiasi, kad, nors šioje srityje tikrai yra kur tobulėti, per paskutinius ketverius metus atsirado gerų poslinkių: pagerėjo 4 klasės mokinių gamtos mokslų visų keturių pasiekimų lygmenų rezultatai , padaugėjo 8 klasės mokinių, kurie pasiekė vidutinį ir aukštą matematikos pasiekimų lygmenį, o gamtos moksluose pasiekė aukštą pasiekimų lygį.
Visa tai liudija prasidėjusius pokyčius švietimo sistemoje. Ilgą laiką Lietuvos švietimo sistema buvo paremta prūsiškuoju modeliu. Unė Kaunaitė straipsnyje „Dabartinė švietimo sistema neužkirs kelio trumpams“ įvardina tokius jam būdingus bruožus: nemokamas pradinis mokymas, privalomas lankymas, standartizuoti nacionaliniai testai, amžiaus grupėmis paremtos programos, temų suskirstymas į atskirus dalykus, mokomus per fiksuotą laiko tarpą. Kiekvienam, kuris mokėsi bendrojo lavinimo mokyklose, šis modelis yra pažįstamas iki skausmo. Tokio mokymo tikslas – ugdyti paklusnius ir vienodai mąstančius piliečius. Tačiau ar tokia turėtų būti švietimo siekiamybė?
Tad nenuostabu, kad ugdymo turinio kūrėjai kuria priemones, kurios gali atliepti šiuolaikinių mokinių poreikius ir suteikia galimybes individualizuoti mokymą. Viena tokių – EMA mokymo(si) sistema, kuri leidžia personalizuoti mokymo procesą ir pritaikyti jį skirtingų pasiekimų lygių mokiniams. „EMA mokymo(si) sistema sukurta taip, kad mokytojas rastų užduočių tiek patenkinamojo, tiek pagrindinio, tiek aukštesniojo gebėjimų lygių moksleiviams. Kiekvienai temai sukurta pačių paprasčiausių žinias ir taikymą tikrinančių užduočių ir sudėtingesnių, reikalaujančių daugiau mąstymo operacijų - problemų sprendimo užduočių. Taip pat pateikiame užduočių ir gabiesiems mokiniams“, - sako „E.mokyklos” ugdymo turinio vadovė Jūratė Mikulevičiūtė.
J.Mikulevičiūtė pasakoja, kad EMA sistemoje daug dėmesio skiriama ir žemesniojo pasiekimų lygio mokiniams - prie patenkinamojo lygio užduočių vaikai gauna paaiškinimą - pavyzdį, užuominą, taisyklę - tai, ko reikia užduočiai atlikti. „Juk dažnai nutinka taip, kad tokio lygio vaikai nesugeba suformuluoti klausimo, kas jiems neaišku, ko jie nesupranta, o reikalingą informaciją jiems savarankiškai surasti sunku“, - teigia ji.
Taigi EMA – visiška priešingybė mums įprastoms popierinėms pratyboms, kai prie temos pateikiamos maždaug/vidutiniškai 3-4 visiems vienodos užduotys. Kalbėdamas apie įprastas pratybas, Giedrius Vaidelis, Ugdymo plėtotės centro direktorius, turi vienareikšmišką nuomonę: „Bendrai pratybos nėra ta mokymo priemonė, kuri duoda gerus rezultatus. Dažniausiai tai tiesiog užduočių rinkiniai, kurie skirti medžiagos pakartojimui, įtvirtinimui ir nėra labai vertingi.“
Tačiau EMA mokymo(si) sistema, nors ir vadinama elektroninėmis pratybomis, visai neprimena popierinėse pratybose įprastų užduočių rinkinių. „EMA pratybose pateikiamos trys pagrindinės dalys, kurios sudaro darnią visumą: diagnostiniai testai, užduočių bankas ir motyvavimo sistema. Visos šios dalys leidžia diferencijuoti ir individualizuoti mokymąsi bei motyvuoja vaikus siekti aukštesnių mokymosi rezultatų. Be to, šios pratybos pateikia mokytojui analizės įrankius, leidžiančius akimirksniu analizuoti vaikų mokymosi rezultatus“, - pasakoja J.Mikulevičiūtė.
Iššūkis – balansas tarp žinių, jų taikymo ir mąstymo
Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria šiuolaikinė mokykla – pasikeitęs požiūris į žinias. Dabartiniame Vakarų pasaulyje didžiąją dalį informacijos galima surasti vos keliais mygtuko paspaudimais – tereikia interneto ir išmaniojo įrenginio. Tad į pirmą vietą iškyla ne enciklopedinių žinių turėjimas, o sugebėjimas rasti reikiamą informaciją didžiuliame jos sraute ir kritiškai vertinti žinias, gaunamas iš skirtingų šaltinių.
Iš vienos pusės, TIMSS rezultatai rodo, kad po truputį pereinama nuo modelio, akcentuojančio kuo gausesnių žinių turėjimą prie gebėjimo savarankiškai mąstyti skatinimo. Anot R.Dukynaitės, iš 2015 m. TIMSS duomenų matome, kad ženkliai pagerėjo Lietuvos 4-os ir 8-os klasių moksleivių rezultatai žinių taikymo ir mąstymo srityse, tačiau žinių srityje reikšmingų pokyčių nebuvo. „Galime manyti, kad ir mokytojai, ir ugdymo turinio kūrėjai atsižvelgė į prieš tai buvusias skirti daugiau dėmesio būtent mąstymui ugdyti ir žinioms taikyti“, – teigia R. Dukynaitė.
Tačiau J. Mikulevičiūtė pastebi, kad nors dabartinis TIMSS tyrimas parodė, kad su aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymu pasistūmėta į priekį, darbo šioje srityje yra tikrai daug. „EMA kūrėjai vis dar dažnai išgirsta tėvų ar mokytojų komentarą dėl problemų sprendimo užduočių, kad jos sunkios ir tiek suaugę, tiek vaikai tiesiog nežino, kaip tokią užduotį atlikti, kokie turėtų būti pagrindiniai žingsniai. Iki šiol buvo įprasta, kad net į klausimą “kodėl?” atsakymą galima rasti vienoje arba keliose vadovėlio pastraipose ir užtekdavo tai tiesiog nurašyti. Šiandien kuriame kitokias problemų sprendimo užduotis, kai reikia ne nurašyti, bet suprasti, atsirinkti, susieti, palyginti ir tik tuomet parašyti argumentuotą atsakymą. Tokioms užduotims atlikti reikia įgūdžių ir supratimo, kaip tai daryti“, - sako ji.
Būtent todėl, rengiant EMA pratybas didelis dėmesys buvo skirtas mąstymo gebėjimams lavinti ir praktiniam teorinių žinių taikymui. „E.mokyklos” ugdymo turinio vadovė pasakoja, kad ruošiant EMA pratybas stengtasi parinkti užduotis, kurios kuo labiau atspindėtų realybę, kurioje gyvena moksleiviai – nes tai padidina mokinių motyvaciją mokytis ir labai aiškiai parodo, kad tai, kas išmokstama mokykloje nėra tik sausa teorija, reikalinga testui arba egzaminui išlaikyti.
„Rengdami EMA pratybas, atsižvelgėme į tai, kad vaikai nori matyti praktinį dalykų pritaikymą, atlikti kuo įvairesnių praktinių veiklų. Todėl EMA pratybose daugelyje užduočių kaip tik ir pateikiame realias, gyvenimiškas situacijas, kurios leidžia suprasti, kad mokantis įgyti žinios ir gebėjimai gali būti pritaikyti gyvenime už mokyklos durų. Gamtos moksluose akcentuojame tiriamąją veiklą - pateikiame kuo daugiau situacijų, kai vaikai netiesiogiai kviečiami stebėti paprasčiausius, kasdien sutinkamus reiškinius ar situacijas ir daryti išvadas“, - pasakoja „E.mokyklos” ugdymo turinio vadovė.
