„Didelis neįgaliųjų studentų mažėjimas aukštosiose mokyklose rodo, kad mokyklos nėra tinkamai pasiruošusios juos priimti. Studijų programos menkai pritaikytos neįgaliajam. Pavyzdžiui, judėjimo negalią turintis studentas vargu ar galėtų įgyti odontologo specialybę, o klausos negalią – lygiaverčiai dalyvauti paskaitose, gilinti žinias dalyvaudamas mokslinėse konferencijose”, – apie neįgaliųjų studentų skaičiaus mažėjimo priežastis kalba Lietuvos studentų sąjungos projektų vadovas ir socialinės integracijos koordinatorius Vytautas Valentinavičius.
Pasak V.Valentinavičiaus, neįgalieji yra linkę integruotis ir lygiaverčiai dalyvauti studijų procese. Tyrimas atskleidė, kad aktyvias studijų formas renkasi dauguma – net 71,79 proc. neįgalių studentų: 57,74 proc. jų studijuoja nuolatinėse ir 14,05 proc. – dieninėse studijose.
Padaugėjo aukštųjų mokyklų, kurios teigia, kad jų auditorijos, higienos patalpos ir bendrojo naudojimo patalpos pritaikytos judėjimo negalią turintiems studentams. Šiais metais tokių aukštųjų yra 33,33 proc., praėjusiais metais jų buvo 24,39 proc. Kad patalpos neįgaliesiems pritaikytos tik iš dalies, teigia 38,89 proc. aukštųjų mokyklų. Kad neįgaliesiems jos iš viso nepritaikytos, atsakė 27,78 proc.
Kita vertus, daugiausiai Lietuvoje studijuoja turinčių vidinių sutrikimų (pavyzdžiui, sergančių diabetu, raudonąja vilklige, epilepsija) – iš viso 39,27 proc. Turinčių judėjimo negalią šiais metais studijuoja 27,39 proc., regėjimo negalią – 13,53 proc., o klausos negalią – 5,28 proc.
Todėl, pasak V.Valentinavičiaus, aukštosiose mokyklose reikėtų ne tik gerinti infrastruktūrą judėjimo negalią turintiems studentams, bet ir skirti daugiau dėmesio studentams, kurių šiais metais aukštosiose mokyklose ženkliai sumažėjo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais klausos negalią turinčių studentų aukštosiose mokyklose buvo 9,38 proc., o šiais – 5,28 proc.
Nors turinčių judėjimo negalią aukštosiose mokyklose šiais metais studijuoja 27,39 proc., tik trečdalyje mokyklų (33,33 proc.) jie gali patekti į administracines patalpas. Kaip atskleidė tyrimo rezultatai, aukštųjų mokyklų administracinės patalpos pasiekiamos neįgaliesiems studentams tik iš dalies arba visai nepasiekiamos 66,67 proc.
Daugiausiai, kaip ir ankstesniais metais, neįgaliųjų studijuoja Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – iš viso 124 studentai. Ženkliai, nuo 70 iki 91 studento, neįgaliųjų padaugėjo Kauno technologijos universitete (KTU). Taip pat išsiskiria Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM). Joje studijuoja 60 neįgaliųjų studentų.
Šiais mokslo metais, palyginti su praėjusiais, trigubai padaugėjo studijuojančių magistrantūroje: nuo 8,30 proc. iki 31,10 proc. Atitinkamai bakalauro pakopoje šiais metais studijuoja 66,99 proc., praėjusiais metais studijavo 80,75 proc. visų neįgaliųjų studentų.
Iš viso tyrime dalyvavo 42 iš 47 Lietuvos aukštųjų mokyklų. Kad neįgaliųjų studentų jose iš viso nėra, atsakė Lietuvos karo akademija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus bei Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos.
Tyrimą „Studentai su negalia Lietuvos aukštosiose mokyklose“ Lietuvos studentų sąjunga kasmet vykdo nuo 2005-ųjų.
