Kaip teigiama išplatintame pranešime, akademinei bendruomenei nebuvo pateikti kriterijai, pagal kuriuos buvo atrinktos programos, vertos valstybės finansavimo.
„VDU praktiškai naikinamos vaidybos, mados dizaino bei muzikos produkcijos studijos – 2017 m. joms neskirtas valstybės finansavimas“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.
Anot Lietuvos kultūros tarybos narės ir Kauno savivaldybės Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkės Inos Pukelytės bei Kauno bienalės meno vadovės, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS 2022) meno vadovės Virginijos Vitkienės, aukščiausios kvalifikacijos meno srities profesionalų, baigusių studijas Vilniuje, beveik neįmanoma pritraukti į Kauną – dauguma jų lieka sostinėje.
Po 3 metų Kaunas bus Europos kultūros sostinė. KEKS 2022 meno vadovės nuomone, norint sėkmingai įgyvendinti šį projektą, kurio didelę dalį sudarys teatrų programa, dizainas, muzikos ir kiti renginiai, Kaunui reikalingi jaunosios kartos kūrėjai ir ne dešimtys, o keli šimtai.
„Šį poreikį sunku būtų patenkinti, jei būtų sumenkintos menų studijos Kaune“, – teigia V.Vitkienė.
Jos nuomone, sprendimas, menininkų rengimą koncentruoti tik specializuotose aukštosiose mokyklose, yra nepagrįstas, kadangi VDU menų programose dėsto aukštos kvalifikacijos dėstytojai, Kaune gerai išvystyta studijų ir mokslo infrastruktūra.
Kaip teigiama pranešime, ŠMM sprendimu, menininkai pagal poreikį galėtų būti rengiami ir kituose miestuose, tačiau už jų rengimą už Vilniaus ribų turėtų būti atsakingos meno akademijos.
ŠMM: menininkai rengiami ne tik Vilniuje
Reguodama į šią informaciją ŠMM pareiškė, kad menininkai rengiami ne tik Vilniuje ir visai Lietuvai.
„Menininkai šiais metais bus rengiami ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje bei Telšiuose. Vilniaus dailės akademijai (turinčiai fakultetus Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose) atiteks 225, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 139, Vytauto Didžiojo universitetui numatyta 26, Klaipėdos universitetui – 8 valstybės finansuojamos menų studijų vietos“, – teigiama trečiadienį išplatintame pranešime.
Anot ŠMM, tai, kad kai kurios menininkus rengiančios aukštosios mokyklos veikia Vilniuje, nereiškia, kad jose studijuojantys būsimi menininkai rengiami tik Vilniui – jie rengiami visai Lietuvai.
„Siekiant subalansuoti priėmimą į menų srities studijas, kur specialistų poreikis nėra didelis, nuo šių metų jos koncentruojamos specializuotose, atskiroms menų specialybėms skirtose aukštosiose mokyklose, turinčiose geriausią mokymo bazę ir aukščiausio lygio dėstytojus. Priėmimui į menų studijas universitetuose šiemet numatoma 453 vietų“, – skelbia ministerija.
Anot pranešimo, nors abiturientų skaičius mažėja, bendras valstybės finansavimas menų studijoms nemažinamas. Vietos menų studijų programoms paskirstytos remiantis Kultūros ministerijos pozicija.
„Su Kultūros ministerija, kuri formuoja valstybinę kultūros politiką, nutarta nedubliuoti mažą poreikį turinčių studijų programų – pavyzdžiui, nerengti aktorių, kurių poreikis yra ribotas, trijuose skirtinguose universitetuose. Be to, rengiant studentus mažose grupėse jų rengimo kaštai labai išauga“, – rašome pranešime.
Anot jo, taip siekiama atsisakyti programų dubliavimo ir neefektyvaus valstybės lėšų naudojimo – kad menininkai, kurių poreikis valstybės mastu ribotas, nebūtų rengiami keliose aukštosiose mokyklose.
