Kaunietė suabejojo priėmimo į mokyklas tvarka: pirmenybė – prestižinių mokyklų vaikams?

Kaunietę nustebino ne tai, kad puikiai pradinę mokyklą baigęs vaikas neįstojo į kelias mokyklas, o tai, jog susimokėjus už testus jos nė nesivargina aptarti rezultatų ir neleidžia susipažinti su vaiko atliktomis užduotimis. „Vienoje iš gimnazijų mūsų iš karto paklausė, iš kokios mokyklos ateiname, kas leido suprasti, kad galime nieko gero nesitikėti“, – sakė ji. Kritikuojamos įstaigos pabrėžė, kad priėmimas vykdomas remiantis iš anksto nustatyta tvarka.
Mokykla
Mokykla / 123rf.com nuotr.

„Ar ne laikas būtų paviešinti informaciją apie neskaidrias vaikų priėmimo tvarkas“, – laišką 15min pradėjo vardo paprašiusi neatskleisti kaunietė.

Moters teigimu, jos puikiai besimokantis, pradinę mokyklą baigęs vaikas laikė stojamuosius egzaminus net keliose Kauno mokyklose: privačiose Jėzuitų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Jono Pauliaus II gimnazijose, taip pat savivaldybės valdomame Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjuje. Nors, anot jos, galiausiai pavyko atrasti tinkamą švietimo įstaigą, tačiau abejonių dėl priėmimo tvarkos, išliko.

„Vaikas mokėsi puikiai, visus metus dirbo papildomai, – stebėjosi kaunietė, – tačiau nebuvo priimtas nė į vieną iš šių mokyklų.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rugsėjo 1-oji Vilniaus gatvėse
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rugsėjo 1-oji Vilniaus gatvėse

Abejoja skaidrumu

15min pašnekovę stebina ne vien tai, kad tėvams nėra suteikiama galimybė susipažinti su atliktomis užduotimis, bet ir tai, jog pildant prašymus reikalaujama nurodyti, kokioje mokykloje vaikas mokėsi. Peršasi mintis, svarstė ji, kad minėtos švietimo įstaigos pirmenybę teikia prestižinėmis laikomas mokyklas baigusiems vaikams.

„Įdomu, kam reikalinga tokia informacija, jei vaikai yra priimami pagal egzaminų rezultatus? Be to, jeigu leistų pamatyti atliktas užduotis, tai galėtum ir susitaikyti su ta mintimi. Suprantu, kad visko būna ir pasiseka ne visada, bet kai susipažinti neleidžia, tai kyla įvairių abejonių“, – dėstė kaunietė.

Jos teigimu, nors mokyklos nurodo, kad testai yra koduojami, tačiau kyla dvejonių, ar tai prideda skaidrumo, nes įstaigos turi visus sąrašus su vardu, pavarde ir vaikui suteiktu kodu.

Vienoje iš gimnazijų mūsų iš karto paklausė, iš kokios mokyklos ateiname, kas leido suprasti, kad galime nieko gero nesitikėti.

„Vienoje iš gimnazijų mūsų iš karto paklausė, iš kokios mokyklos ateiname, kas leido suprasti, kad galime nieko gero nesitikėti. Mes galime sutikti su tuo, kad galbūt vaikui pritrūko gebėjimų, ar sėkmės gerai išlaikyti egzaminą, ir galbūt susitaikytume su nesėkme, jei galėtume bent pamatyti savo vaiko darbą“, – pasakojo ji.

15min pašnekovė pabrėžė, kad minėtos švietimo įstaigos testų nerodo, nekomentuoja, neleidžia kopijuoti ir su jais susipažinti.

Sauliaus Žiūros nuotr./Mokiniai.
Sauliaus Žiūros nuotr./Mokiniai.

„Mūsų vaikas sprendžia testus, kai kuriose mokyklose už testo laikymą sumokamas mokestis, bet skirti papildomo laiko abejonėms išsklaidyti, niekas neskuba. Susidaro įspūdis, kad turi ką slėpti. Apskritai kyla klausimas, kaip gali būti, kad įstaigoms, kurios teikia viešas paslaugas – vaikų mokymą, yra sudaromos galimybės sukurti savo priėmimo tvarką, kurios niekas negali apskųsti, kurios rezultatai yra slapti.

Ar mes jau nuo mažens vaikus mokome korupcijos apraiškų? Bet kokioje įstaigoje, kur yra vertinami asmenys ir pateikiami rezultatai (net vaikų olimpiadose) yra numatytas rezultatų apskundimo terminas, tačiau tik ne gimnazijose, nes tiesiog neturėtų galimybių priimti sprendimus savo nuožiūra, o vaikus reitinguoti, pagal tik jiems žinomus kriterijus“, – kritikavo pašnekovė.

Ar neturėtų būti nustatyti reikalavimai, kurių turėtų laikytis mokyklos, tam, kad būtų užtikrinti skaidrūs rezultatai ir vaikų interesai?

„Nors Jono Pauliaus gimnazija viešai skelbia, kad vaikas vertinamas balais pagal pasiekimus ir motyvacinį pokalbį, tačiau niekas tų balų nepateikia. O pasidomėjus, kiek vaikas surinko balų, atsakymo nėra. Kyla klausimas, kodėl mokykloms, kurios yra Viešosios įstaigos (VšĮ), teikia viešąsias paslaugas (nors ir vadinamos privačiomis) yra sudaromos galimybės tyčiotis iš vaikų, tėvų, joms suteikiama daugiau teisių, o jų priimamos tvarkos prieštarauja, bet kokiems teisės principams – teisingumo, skaidrumo. Ar neturėtų būti nustatyti reikalavimai, kurių turėtų laikytis mokyklos, tam, kad būtų užtikrinti skaidrūs rezultatai ir vaikų interesai?“, – klausė moksleivio mama.

Abejoti nėra pagrindo

Jono Pauliaus II gimnazijos raštinės vedėja Renata Tučkovska skaitytojos kritikos nekomentavo, tačiau nurodė, kad priėmimo į 5 klasę tvarka viešai skelbiama internetiniame tinklalapyje.

Kiek plačiau situaciją sutiko pakomentuoti Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Rytis Gurkšnys. 15min jis tikino, kad moksleivių priėmimas vykdomas pagal gimnazijos savininko patvirtintus nuostatus, parengtus vadovaujantis Viešųjų įstaigų ir Švietimo įstatymais bei kitais, priėmimą reglamentuojančiais, teisės aktais.

Deja, dėl didelio stojančiųjų skaičiaus į 5 klasę (virš 3 kandidatų į vieną vietą), neturime galimybės rodyti ir komentuoti testo užduočių.

„Nuostatai viešinami mūsų interneto svetainėje. Be to, visi tėveliai pildydami prašymą pasirašo, kad susipažino su šiais nuostatais ir su jais sutinka. Tėveliams visada pranešame vaiko surinktų testo balų skaičių. Deja, dėl didelio stojančiųjų skaičiaus į 5 klasę (virš 3 kandidatų į vieną vietą), neturime galimybės rodyti ir komentuoti testo užduočių. Tėveliai ir mokiniai gali peržiūrėti stojimo į I gimnazijos klasę ir į Tarptautinio bakalaureato klasę įvertintą testą. Labai tikimės, kad užbaigę naujų patalpų statybą, galėsime priimti daugiau norinčiųjų mokytis pas mus“, – 15min atsakė gimnazijos direktorius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rugsėjo 1-oji Vilniaus gatvėse
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rugsėjo 1-oji Vilniaus gatvėse

15min komentarą pateikusi LSMU gimnazijos atstovė Daiva Vyšniauskaitė pabrėžė, kad – tai nevalstybinė bendrojo ugdymo įstaiga. Anot jos, priėmimas vyksta vadovaujantis nustatyta tvarka, kuri viešai skelbiama internete.

„Pagal minėtą tvarką, priėmimą vykdo Mokinių priėmimo komisija. Į gimnaziją mokiniai priimami konkurso tvarka, sudarant konkursinę eilę pagal surinktus konkursinius balus“, – teigė ji.

Paaiškinusi vertinimo tvarką pašnekovė nurodė, kad stojamojo testo užduočių parengimo ir vertinimo paslauga yra perkama viešojo pirkimo būdu ir pabrėžė, kad į 5 klases įstojo vaikai iš 23 mokyklų.

„Gimnazija mokinius atsirenka pagal konkursinį balą, niekaip nevertina kokią pradinę mokyklą baigęs yra mokinys ir visus dalyvavusius informuoja apie gautus įvertinimus“, – pažymėjo gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Arūnas Bučnys
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Arūnas Bučnys

KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas apgailestavo, kad ne visiems vaikams pasiseka stojamieji egzaminai, tačiau paaiškino, kad priėmimas vykdomas remiantis iš anksto nustatyta tvarka. Be to, paaiškino jis, kiekvienam mokyklinio amžiaus vaikui priskiriama švietimo įstaiga, paprastai esanti arčiausiai namų, kurią jis gali lankyti.

Esame ilgoji mokykla į kurią, kaip ir į dailės, sporto ar muzikos mokyklas stojantys vaikai turi išlaikyti egzaminus.

„Mano nuomone, nepriklausomoje Lietuvoje nėra blogai dirbančių švietimo įstaigų, tačiau kai kurios mokyklos turi skirtingas specifikas. KTU inžinerijos licėjus yra specializuota gimnazija, Lietuvoje yra dar dvi tokio tipo mokyklos: VGTU inžinerijos licėjus ir Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija. Esame ilgoji mokykla į kurią, kaip ir į dailės, sporto ar muzikos mokyklas stojantys vaikai turi išlaikyti egzaminus. Jeigu mūsų įstaigoje vietų būtų tiek, kad visi norintys galėtų mokytis, tai stojamasis egzaminas turėtų kitą reikšmę – būtų skirtas pažinti vaiką, geriau suprasti jo gebėjimus“, – paaiškino mokyklos vadovas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Žvirdauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Žvirdauskas

Kaip 15min atskleidė pašnekovas, norinčių mokytis KTU inžinerijos licėjuje netrūksta – vien šiemet dėl 45 vietų varžėsi apie 200 moksleivių. Dr. D.Žvirdauskas paaiškino, kad nėra pagrindo abejoti priėmimo tvarkos skaidrumu, nes tėvai, norintys aptarti vaikų stojamojo egzamino rezultatus, gali užsiregistruoti vizitui, kurio metu priėmimo komisijos atstovai atsakys į kilusius klausimus. Be to, pasak jo, tėvai informuojami, jeigu licėjuje atsilaisvina vieta. Įstaigos vadovo teigimu, kasmet organizuojami ir papildomi priėmimai 2-4, 6-8 klasių ir I-IV gimnazijos klasių mokiniams.

Paklaustas, kodėl nėra viešinamos stojamųjų egzaminų užduotys, licėjaus direktorius pabrėžė, kas jas paruošti – sunkus, didelių intelektinių ir kūrybinių resursų reikalaujantis darbas, todėl užduotis viešinti tiesiog nėra galimybių. Dr. D.Žvirdauskas 15min sakė, kad atliktus darbus komisija vertina maždaug savaitę, o kad būtų išvengta klaidų – pertikrina.

Paklaustas, kodėl nėra viešinamos stojamųjų egzaminų užduotys, licėjaus direktorius pabrėžė, kas jas paruošti – sunkus, didelių intelektinių ir kūrybinių resursų reikalaujantis darbas, todėl užduotis viešinti tiesiog nėra galimybių.

„Kai apeliaciją pateikia abiturientas, tai jo egzamino vertinimas neatsiliepia kitiems. O šiuo atveju, jeigu klaida įsiveltų stojamųjų egzaminų metu, tai paveiktų ir kitus moksleivius, nes reikėtų iš naujo peržiūrėti visų vaikų rezultatus. Dėl to komisija dirba labai atidžiai“, – paaiškino pašnekovas.

15min kalbintas KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dr. D.Žvirdauskas paragino laišką parašiusią mamą kreiptis į mokyklos administraciją ir aptarti egzamino rezultatus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų