Į Kauną atvyko privataus ir viešojo sektoriaus atstovai iš kaimyninių valstybių ir tolimesnių pasaulio šalių. Renginio geografija siekė Kiniją, Pietų Afrikos Respubliką, Izraelį, Islandiją. Taip pat Kauno kolegijoje sulaukta vizituojančių akademinės bendruomenės atstovų iš Suomijos, Belgijos, Portugalijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Serbijos, Turkijos, Ukrainos ir Vengrijos aukštųjų mokyklų.
Šiais metais tarptautinėje savaitėje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ekoinovacijų kūrimo, naujų technologijų panaudojimo, verslumo bei socialinės partnerystėms temoms, į kurias žvelgta iš regionų plėtros ir darnaus vystymosi perspektyvos.
„Didžiuojamės partnerystės ryšiais su įvairiomis institucijomis iš Europos ir tolimesnių šalių. Tarptautiškumas – viena svarbiausių prielaidų studijų kokybei tobulinti. Kolegijoje rengiama Tarptautinė savaitė įprasmina žinių dalijimosi procesą ir suartina mūsų kolegijos ir užsienio partnerinių institucijų akademinį personalą. Savaitės renginiai praturtina ne tik kolegijos bendruomenę, bet ir Kauno miestą,“ – teigia Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Nijolė Zinkevičienė.
Diskusijos apie technologijų įtaką: nuo medicinos iki aplinkosaugos
Vienas solidžiausių renginių – balandžio 4 dieną Kauno kolegijoje vykusi konferencija, kuri provokavo tarptautinės akademinės bendruomenės diskusijas. Konferencijos dalyviai diskutavo net penkiose sekcijose, kuriose buvo pristatomi mokslo taikomieji tyrimai, atlikti IT taikymo viešajame sektoriuje, aplinkos inžinerijos, maisto technologijų srityse. Konferencijoje perskaityta per 50 pranešimų, įžvalgas siejant su darnaus vystymosi tematika.
„Technologijos keičia ir gydytojo, ir paciento pozicijas,“ – plenariniame konferencijos posėdyje pabrėžė dr. Rafael Barkan iš Izraelio Holono Technologijų instituto, aptardamas technologijų poveikį sveikatos apsaugos sistemai. Savo pranešime akademikas aptarė vadinamųjų „didžiųjų duomenų“, daiktų interneto ir sveikatos apsaugos sąveikų padarinius. Tyrėjas pabrėžė, kad technologijos įgalina pacientus prisiimti proaktyvų vaidmenį ir atsakomybę už savo sveikatą. Šiais laikais pacientams tampa prieinami naujos informacijos klodai, tačiau dezinformacijos rizika tikrai didelė, todėl gydytojo uždavinys – padėti pacientui atskirti vertingus dalykus nuo menkaverčių medicinos tyrimų rezultatus imituojančių duomenų. Pranešėjas taip pat pabrėžė etinį informacinių technologijų panaudojimo aspektą, kai didžiulė duomenų gausa sveikatos priežiūros procese tampa iššūkiu siekiant išsaugoti asmens privatumą.
Kiek kitą – aplinkosauginį – technologijų aspektą palietė iš Pietų Afrikos Respublikos Venda universiteto atvykęs dr. Wilson Mugera Gitari, konferencijoje skaitęs pranešimą apie inovatyvių medžiagų panaudojimą gruntinio vandens namų ūkių gavyboje. Dr. Wilson Mugera Gitari pabrėžė, kad švaraus ir gėlo vandens problema labiausiai aktuali Afrikos žemynui, kurio tam tikruose regionuose vyrauja elementarūs, buitiniai vandens gavybos būdai. Svarbu, kad šiuolaikiniai buitiniai vandens gavybos ir filtravimo metodai būtų efektyvūs ne tik išteklių prasme, tačiau kartu tausojantys aplinką ir žmogaus sveikatą.
Dėmesys investicijoms ir tvariai energetikai
Klausimą apie Finansų įtaką darniam vystymuisi tiek konferencijoje, tiek atskirame savo knygos pristatyme kėlė profesorius iš Islandijos Hilmar Tór Hilmarsson, balandžio 5 dieną Kauno kolegijoje pristatęs savo knygą apie investicijų mobilizavimą, skirtą vystyti tvariai energetikai pavadinimu „International Financial Institutions, Climate Change and the Urgency to Facilitate Clean Energy Investment in Developing and Emerging Market Economies”. Akureirio universiteto profesorius, turintis dešimtmečio patirtį dirbant Pasaulio banke, knygoje analizuoja įvairių tarptautinių finansinių institucijų – to paties Pasaulio banko, Regioninio plėtros banko ir kitų investicijas į tvarią energetiką besivystančiose ir sparčiai augančiose rinkose. Anot prognozių, būtent tokio tipo rinkose netolimoje ateityje ypač sparčiai augs tvarios energijos, išgaunamos iš atsinaujinančių išteklių, poreikis.
Pasak Hilmar Tór Hilmarsson, vadinamieji „švarios“ energetikos projektai, kuriuos finansuoja tarptautinės institucijos, galėtų ženkliai prisidėti prie klimato kaitos sprendimų. „Vis dėlto, kodėl tai nenutinka taip dažnai, kaip norėtų visuomenė?“ – retoriškai klausia profesorius. Pasak H. Hilmarsson, klimato kaita yra greičiausiai pats didžiausias žmonijos iššūkis ir vienas didžiausių iššūkių rinkoms per visą jų egzistavimo istoriją, tačiau kartu ir galimybė sukurti žmonėms draugiškesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką. Be to, kalbėdamas apie kiekvieno žmogaus indėlį į klimato kaitos sprendimus, profesorius pripažįsta, kad pavieniai žmonės vargu ar gali sukurti grandiozinius projektus, reikalaujančius milijoninių lėšų, tačiau prisidėti prie visuomenės savimonės formavimo ir problemos svarbos suvokimo išties gali visi.
„Jeigu norime pokyčio, kiekvienas žmogus turi daryti bent minimalų spaudimą atitinkamoms institucijoms dėl klimato kaitos ir švarios energetikos. Taip mažais žingsniais artėsime prie visuotinio supratimo apie švarios energetikos svarbą“,– įsitikinęs profesorius H. Hilmarsson.
Programoje – renginiai studentams, sportininkams, miesto bendruomenei
Konferencija, knygos pristatymas – dar ne visi Tarptautinės savaitės renginiai. Nuo verslo kultūros, turizmo išteklių apibūdinimo iki vaikiškų žaidimų analizės ir dvidešimtojo amžiaus meno bei technologijų – tokiomis temomis turėjo galimybę diskutuoti studentai ir kauniečiai, apsilankę atvirose paskaitose. Per tarptautinę savaitę Kauno kolegijoje vyko daugiau kaip 20 tarptautinių paskaitų sesija, kurioje dalyvavo į Tarptautinę savaitę atvykę užsienio dėstytojai.
Tikrą emocijų audrą sukėlė balandžio 6 dieną vykęs Tarptautinis studentų masažo čempionatas, kuriame susirungė studentai iš aštuonių aukštųjų mokyklų: Daugpilio universiteto, Tartu sveikatos priežiūros kolegijos, Estijos Masažo ir terapijos mokyklos ir Rygos Raudonojo kryžiaus medicinos kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos, Klaipėdos valstybinės kolegijos, Vilniaus kolegijos, Kauno kolegijos.
Sporto pasaulio atstovų dėmesį patraukė balandžio 7 dieną vykęs atviras seminaras apie jaunimo krepšinio talentų ugdymo ypatumus. Tarptautinį seminarą vedė patyrusių profesionalų komanda: iš Serbijos atvykęs dr. Nenad Trunic („FIBA Europe Coaching Certificate (FECC) lektorius, Danijos krepšinio klubo „Vaerlose“ direktorius Jorgen de linde Lind bei Danijos krepšinio federacijos sporto direktorius Steen Guido. Lietuvos jaunimo krepšinio ugdymo programą aptarė Lietuvos moksleivių krepšinio lygos direktorius Martynas Račkauskas. Tarptautinę savaitę užbaigė savaitgalio krepšinio stovykla „Profesionalaus krepšininko ritmu 2017“, sukvietusi studentus ir moksleivius iš visos Lietuvos.
„Kitais metais Tarptautinė savaitė Kauno kolegijoje bus rengiama dešimtą kartą. Todėl jubiliejiniam renginiui pradėsime ruoštis iš anksto, ne jau dabar diskusijose gimė nauji ateities sumanymai,“ –teigia Kauno kolegijos Tarptautinių studijų skyriaus vedėja Jolanta Valiaugienė, pabrėždama, kad daug galimybių praplėsti tarptautinių partnerių tinklą suteikia Europos Sąjungos „Erasmus +” programa, šiais metais švenčianti savo trisdešimtmetį.
