„Euroscola“ tikslas – supažindinti 16-18 metų jaunimą su ES valdymo institucijomis, jų darbu. Jie kaip ir tikrieji europarlamentarai posėdžiavo komitetuose, rinkosi į didžiąją parlamento salę, kur balsavo priimdami rezoliucijas.
Pralinksmino lietuvaičio kalba
Renginio pradžioje ES šalių mokyklų moksleiviai trumpai pristatinėjo savo mokyklas. Kovo 11-osios mokyklos moksleivis Edvinas Kilčiauskas pademonstravo gerą iškalbą ir išjudino auditoriją, kuri jau buvo pradėjusi apsnūsti nuo gana vienodų kalbų.
„Mūsų šalį daug kas iš jūsų turbūt žinote dėl pergalių krepšinio aikštelėse. Daug kas žino ir lietuvį Arvydą Sabonį. Tiesa, Eurovizijoje mes nelaimime. Gal pasiseks šiemet. Jei ne, gal kitais metais. O jei ir tada ne, kaip sakė Kempiniukas, pavyks po tūkstančio metų (juokas ir plojimai)“, – šypsodamasis kalbėjo moksleivis.
Kovo 11-osios mokyklos moksleivis Edvinas Kilčiauskas pademonstravo gerą iškalbą ir išjudino auditoriją, kuri jau buvo pradėjusi apsnūsti nuo gana vienodų kalbų.
Suprato, kokią duoną kremta politikai
Vėliau E.Kilčiauskas 15min.lt sakė gerai žinantis, kokia svarbi politikui yra iškalba ir gebėjimas sudominti auditoriją. „Supratau ir tai, kad tai nėra labai lengvas darbas“, – sakė jis.
Jam pritarė ir Simona Dužinaitė bei Sigita Stanytė: „Žmonės mėgsta kritikuoti politikus. Kai ruošėmės renginiui „Euroscola“, diskutavome, ieškojome išeičių ir sprendimų, pamatėme, kad tai nėra paprasta. Dabar geriau suprantame, koks tai darbas.“
Julius Kaulinis teigė nuo šiol nesistebėsiantis, kodėl politikai kartais priima kvailus įstatymus. „Reikia daug įvairių žinių, čia suklysti labai lengva“, – mano jaunuolis.
Tuo tarpu Domantas Magyla nors ir sutinka, kad nėra lengva kurti įstatymus, bet pastebėjo vieną politikų pranašumą. „Jie nedirba pavieniui. Vienas pasiūlo vieną mintį, kitas ją patobulina, trečias išplėtoja. Todėl nemanau, kad tai labai sunkus darbas. Bet jam reikia daug įvairių žinių“, – kalbėjo devintą klasę baigiantis vaikinas.
Siūlė naujas idėjas
ES šalių moksleiviai dirbo 6 komitetuose: Aplinkos ir atsinaujinančių šaltinių, Informacijos laisvės ir pilietinio išprusimo, „2015 – Europos ugdymo metai“, „Europos ateitis“, Migracijos ir integracijos, Jaunimo užimtumo komitetuose.
„Mes siūlysime jaunimo nedarbą mažinti suteikiant ES paramą įmonėms, kurios sutinka priimti pusmečio praktikai baigusius mokslus jaunuolius, kad jie įgautų patirties“, – sakė Rūta Vosiliūtė.
Aplinkos ir atsinaujinančių šaltinių komitete dirbę jaunuoliai mano, kad Europai būtų naudinga paremti geoterminių elektrinių statybą.
Pateikė daug aštrių klausimų
ES moksleiviai buvo aktyvūs renginio pradžioje, kai galėjo klausinėti Europarlamento Informacijos biuro darbuotojų ne tik, ką veikia politikai, bet ir apie jų poziciją įvairiais klausimais.
„Ką manote apie religijų laisvę? Ar Europa pajėgi stabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje? Kaip paprastiems musulmonams išvengti persekiojimo Europos šalyse paplitus terorizmui? Ką manote apie Kipro žmonių situaciją Turkijos kontroliuojamoje teritorijoje? Ar bus priimamos naujos šalys į ES, kada bus tam riba? Kaip elgtis su Vengrija, kuri riboja žiniasklaidos ir nuomonių laisvę?“
Jūsų klausimai tampa vis sudėtingesni, – pastebėjo Europarlamento Informacijos biuro generalinis direktorius Tonas Orobitgas.
„Jūsų klausimai tampa vis sudėtingesni“, – pastebėjo Europarlamento Informacijos biuro generalinis direktorius Tonas Orobitgas.
Jis ir jo kolegės apsiribojo aptakiais ir deklaratyviais atsakymais, bet pripažino, kad Europai reikėtų stiprinti Europolą, gynybą.
Lietuvaitis E.Kilčiauskas paklausė, ką Europarlamentas ketina daryti stiprėjant euroskeptikų stovyklai ir ar tai nepražudys ES. „Daugiausiai šioje srityje gali nuveikti kiekviena valstybė savo viduje. Taip, buvo padaryta daug klaidų Europarlamente, kurios lėmė žmonių nusivylimą“, – pripažino T.Orobitgas.
Europos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad daug moksleivių pateiktų klausimų ateityje teks spręsti dabartiniam jaunimui.
Yra daug entuziastingo jaunimo
„Euroscola“ renginiai dar vyks gegužę ir spalį. Juose dalyvaus kitos dvi šalies mokyklos: Vilniaus Tuskulėnų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vidurinės mokyklos. Jos ir Kauno Kovo 11-oji vidurinė mokykla pasirodė geriausiai atrankos konkurse Lietuvoje. Jame moksleiviai turėjo parodyti savo žinias apie ES valdymą, teisę, istoriją.
„Tai, kad konkurse nugalėjo ne gimnazijos, o vidurinės mokyklos, rodo, kad ne viską lemia vardas. Ir kitose mokyklose mokosi daug gabių, trykštančių entuziazmu moksleivių“, – tvirtino Kovo 11-osios vidurinės mokyklos istorijos mokytoja Gražina Stonienė, vadovavusi šios mokyklos moksleivių grupei, kuri nugalėjo konkurse ir vienai dienai virto ES politikais.