„Prioritetai šiai veiklai tik didės. Manau, reikia kviesti mokyklas aktyviau dalyvauti tokiuose tyrimuose. Tai parodo, kad problema yra ne kažkur, o visai arti, pačiose ugdymo įstaigose, todėl ją būtina nedelsiant spręsti“, – savivaldybės pranešime cituojamas Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.
Tyrimą Kauno mokyklose organizavusi visuomenės sveikatos specialistė Reda Žaromskytė paaiškino, kad narkotinių medžiagų buvimas aplinkoje nustatomas dviejų tipų testais. Vieni gali nustatyti net 21 sintetinės medžiagos pėdsakus, o kiti aptinka marihuanos, hašišo buvimo žymes. Patikimumas siekia iki 99 procentų.
Vieni gali nustatyti net 21 sintetinės medžiagos pėdsakus, o kiti aptinka marihuanos, hašišo buvimo žymes. Patikimumas siekia iki 99 procentų.
Dažniausiai tikrinami bendro naudojimo patalpų suolai, stalai, durų rankenos, palangės, koridorių turėklai.
„Vienoje ugdymo įstaigoje testams atlikti prireikia apytiksliai vienos valandos.
Taigi, tyrimas visose miesto ugdymo įstaigose yra išties realus ir būtų atliktas gana operatyviai“, – sakė R.Žaromskytė.
Anot jos, tyrimų kaina priklauso nuo tikrinamų mokyklų skaičiaus ir vietovės. Pirminiais skaičiavimais, narkotinių medžiagų pėdsakų paieškos visose Kauno mokyklose galėtų kainuoti per 10 tūkst. eurų.
Kovą patikrinus 29 Kauno mokyklas, devyniose iš jų aptikta kvaišalų pėdsakų. Specialistų teigimu, šio tyrimo rezultatai neišsiskiria iš kitų miestų, kur kvaišalų pėdsakų rasta kur kas dažniau.
