„Mūsų mokykloje dirba labai geras pedagogų kolektyvas, parengiama daug vaikų olimpiadoms. Matyt, mus nori paversti donorais nepopuliarioms gimnazijoms“, – kalbėjo Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos dvyliktokas Darius Savickas.
Kiti piketo dalyviai pastebėjo, kad pavertus Stasio Lozoraičio mokyklą pagrindine, dideliame Vilijampolės rajone neliks ugdymo įstaigų su vienuoliktomis ir dvyliktomis klasėmis. „Mums žadėjo, kad mokyklą reorganizuos į ilgąją gimnaziją, kur vaikai galės mokytis nuo pirmos iki dvyliktos klasės, o kovą netikėtai sužinojome, kad būsime sužlugdyti“, – kalbėjo kiti piketo dalyviai.
Matyt, mus nori paversti donorais nepopuliarioms gimnazijoms“, – kalbėjo Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos dvyliktokas Darius Savickas.
Juozo Urbšio katalikiškos mokyklos moksleivių tėvai taip pat teigė nematantys priežasčių, dėl ko jų mokykla reorganizuojama į pagrindinę. „Čia mokosi 1100 moksleivių, vyrauja stipri bendruomeniška dvasia, atitinkame visus gimnazijai keliamus reikalavimus ir netgi juos pranokstame“, – tvirtino piketo dalyviai. Jie tikino nebuvę perspėti miesto valdžios ir apie nepalankų jiems sprendimą sužinoję tik kovą.
„Mums kiek gali, tiek meluoja, – piketo išvakarėse redakcijai atsiųstame elektroniniame laiške rašė Juozo Urbšio mokyklos 10 klasės moksleivė. – Visi sako, kad valstybės pagrindas jaunimas, mokiniai, tačiau kol kas mums tik meluoja. Mums žadėjo, kad mes baigsime savo mokyklą, juk čia mokosi net 1100 mokinių, o su tėvais bendruomenėje yra 4000 žmonių. Dainavos rajonas pats didžiausias Kaune ir neaišku, kodėl reikia vieną mokyklą pašalinti. Kam į politines pinkles velti vaikus ir juos žaloti?“
Kauno savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika 15min.lt tvirtino, kad mokyklos apie reformą perspėtos seniai.
„Reforma vyksta jau 10 metų, nerimta kalbėti, kad savivaldybės sprendimai yra netikėti. Mokyklos buvo dar pernai vasarą perspėtos neformuoti vienuoliktų klasių“, – tvirtino V.Mažeika.
Kauno taryba visgi nusprendė tęsti reformas ir pakeisti protestuojančių mokyklų statusą.
Remiantis Švietimo įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, visos šiuo metu veikiančios vidurinės mokyklos turi būti reorganizuotos į pagrindines mokyklas, progimnazijas arba gimnazijas iki 2015 m. rugsėjo 1 d.
Kaune po reformos pasikeis 15 vidurinių mokyklų statusas. Tiksliai žinoma, kad iš jų 3 bus gimnazijomis. Kitų likimas dar sprendžiamas – jos galės tapti gimnazijomis, progimnazijomis, pagrindinėmis mokyklomis ir mokyklomis su daugiafunkciniais centrais.
Kaune šiuo metu jau yra 18 gimnazijų (iš jų 13 priklauso savivaldybei), 20 progimnazijų ir pagrindinių bei 9 pradinės mokyklos.
