Numatoma, kad 2019–2020 mokslo metais atnaujintų bendrojo ugdymo programų projektas bus išbandomas dalyje mokyklų, o nuo 2021 metų rugsėjo jos bus pradedamos įgyvendinti visose mokyklose.
Atnaujinant ugdymo turinį stengiamasi laikytis jau priimtų valstybinės reikšmės susitarimų, pirmenybė teikiama ne žinioms, o gebėjimams.
Remdamasis kitų šalių patirtimi atnaujinant ugdymo turinį EBPO programos „Švietimas 2030. Mokymosi gairės“ ekspertas, Sidnėjaus universiteto daktaras Filas Lambertas forumo metu pabrėžė, kad Lietuvoje bendrojo ugdymo programose daug dėmesio skiriama moksleivių raštingumui, kritiniam mąstymui, pagarbai bei atsakomybei ugdyti, bet yra kur pasitempti, skiriant deramą dėmesį vaikų kūrybiškumui, verslumui, finansiniam raštingumui, empatijai ugdyti.
Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva per daug orientuota į žinojimo suteikimą.
„Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva per daug orientuota į žinojimo suteikimą, o ne į praktinį žinių panaudojimą, per menka tarpdisciplininių ryšių raiška“, – teigė ilgametę patirtį konsultuojant nacionalinį ugdymo turinį atnaujinančių šalių atstovus EBPO ekspertas.
Forume dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius sakė, kad šiais mokslo metais pradedamų atnaujinti programų apimtis mažės, jos bus konkretesnės, disciplinos stipriau susietos tarpusavyje.
„Mokinių ugdymas bus labiau individualizuojamas, mokyklos taps savarankiškesnės – joms bus leista pasirengti nuo 10 iki 30 proc. savo unikalaus ugdymo turinio, dabartinė mokinių vertinimo sistema keisis į kaupiamąjį balą, didesnį svorį įgaus ir neformaliuoju būdu įgytos mokinio kompetencijos. Mažės standartizuotų testų“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Žadama, kad bendrosios ugdymo programos bus skaitmeninės, patogios naudotis, susietos su el. ištekliais, užduočių banku.
„Kad būtų parankiau mokytojams, bus pateikti mokinių kompetencijų (kritinis mąstymas, socialiniai ir emociniai gebėjimai ir kt.) aprašai, aiškūs ir suprantami pasiekimų lygių aprašymai, atskleistos įvairių disciplinų integravimo galimybės“, – nurodo ŠMM.
-
Šalies mokyklų bendruomenė: turi būti keičiamas ugdymo turinys, o ne trumpinamos atostogos
-
Programavimas pradinėse klasėse: normali ir pasiteisinusi praktika pažangiose šalyse
-
Komitetas – prieš lengvatą tėvams už neformalų vaikų švietimą
-
Seimas siekia, kad vaikams mokyklose būtų skiepijamas teigiamas požiūris į šeimą
„Per pastaruosius 10 metų į ugdymo turinio atnaujinimą investuota per 30 mln. Eur Europos Sąjungos ir biudžeto lėšų, bet per šį laikotarpį bendrojo ugdymo sistemos kokybė beveik nepakito. Pagal tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo PISA rezultatus, moksleivių pasiekimai yra žemiau EBPO šalių vidurkio. Kaskart problemas spręsti taip pat ir tikėtis kitokio rezultato nėra protinga, todėl turi būti veikiama pagal visiškai naujus principus, pritaikant pažangiausią Vakarų šalių praktiką“, – pranešime žiniasklaidai cituojama švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ministerija, atnaujindama ugdymo turinį, teigia siekianti, kad ugdymas atlieptų kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes, o mokinių pasiekimai tarptautiniame PISA tyrime pagerėtų bent 10 proc., kad trečdaliu sumažėtų atotrūkis tarp mokinių pasiekimų, mokiniai mokykloje įgytų šiuolaikinių kompetencijų, būtų raštingi įvairiose srityse.
2017 metų spalį ugdymo turinio atnaujinimo gairės buvo aptartos su EBPO ekspertais, taip pat buvo organizuoti 6 renginiai su aukštųjų mokyklų mokslininkais, surengtas seminaras, per kurį pristatyta Estijos patirtis.
2018 metais toliau vyko susitikimai ir ugdymo turinio atnaujinimo aptarimas su aukštųjų mokyklų atstovais, gegužę surengtas pristatymas kūrybinėse dirbtuvėse „Mokykla 2030“, birželį – vasaros kursai mokytojams, gairės pristatytos Bendrojo ugdymo taryboje.
Sukurtas ir šiuo metu jau veikia tinklalapis www.mokykla2030.lt.
Lietuva ugdymo turinio atnaujinimui pradėjo ruoštis nuo 2016 metų. Kiek vėliau negu Latvija, kuri tais pačiais metais pradėjo įgyvendinti penkerių metų trukmės ES lėšomis finansuojamą projektą Latvijos mokyklų ugdymo turiniui atnaujinti. Tam skiriama beveik 14 mln. eurų.
„Atnaujinto ugdymo turinio diegimui Latvijoje pasiruošta per dvejus mokslo metus, išbandant 100-e mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Siekiama, kad jau iki 2021 metų kiekvienas Latvijos vaikas ir jaunuolis galėtų gauti tinkamą išsilavinimą.
Šiais mokslo metais atnaujintas ugdymo turinys įvedamas visose Latvijos mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Siekiama, kad jau iki 2021 metų kiekvienas Latvijos vaikas ir jaunuolis galėtų gauti tinkamą išsilavinimą“, – renginio dalyviams pristatydama Latvijos patirtį atnaujinant ugdymo patirtį akcentavo Zane Olina, Latvijos nacionalinio švietimo centro projekto „Kompetencijomis grįstas ugdymo turinys“ vadovė.
Lietuva nuo 2018 metų gegužės ugdymo turiniui atnaujinti planuoja pasitelkti bemaž perpus mažesnę – 7,8 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų sumą.
