Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys reiškė viltį, kad pertvarkius mokyklų tinklą ateityje pavyks sutaupyti nuo 3 iki 5 mln. eurų, kuriuos esą bus galima investuoti į ugdymo kokybę.
„Fiziškai, jeigu taip grubiai pasakyti, iš visos pertvarkos gali nuo 3 iki 5 mln. eurų reikėti mažiau lėšų, bet tas lėšas investuosime į tą pačią profesinio mokymo kokybę ir į neformalų [ugdymą]. Pinigai liks pačiai sistemai“, – spaudos konferencijos metu paaiškino viceministras, nors pridūrė, kad dar šįmet sutaupyti lėšų nepavyks.
„Šiais metais mes tikrai nieko nesutaupysim, nes jungiant ar prijungiant, [...] galbūt reikės išeitines išmokas sumokėti ir panašiai“, – dėstė jis.
Laukia atleidimai
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus skeptiškai įvertino viceministro žodžius apie sutaupytas lėšas.
„Kai viceministras pasakė, kad sutaupys 3–5 mln. eurų, aš tai netikiu. Tokios sumos nebus. Tai yra nereali suma, nes tie pinigai negali niekur pabėgti. Reikės tam tikrų bonusų ir susijungimo atveju, reikės tam tikrų ir jungtinės veiklos atveju, ir taip toliau“, – dėstė jis.
Įkalbėti savivaldybes pertvarkyti mokyklas, anot J.Mickaus, nebus taip lengva, nes dėl to pareigų esą neteks dalis darbuotojų.
Kažkam reikės išeiti iš darbo.
„Ne taip paprasta yra perlaužti supratimą, suderinti su bendrojo ugdymo mokykla, suderinti ir su profesine mokykla, nes yra ir žmogiškieji faktoriai, ir socialiniai žmonių klausimai, nes kažkam reikės išeiti iš darbo“, – komentavo jis.
Įstaigos konkuruoja dėl mokinių ir finansavimo
Optimizuojant profesinių mokyklų tinklą siekiama pokyčių ten, kur nėra stiprių sektorinio mokymo centrų, teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Anot jo, pertvarkant tinklą taip pat norima naikinti „nesveiką“ konkurenciją tarp profesinio ir bendrojo lavinimo įstaigų.
„Greta yra profesinio mokymo mokykla, ji yra nedidelė, turinti iššūkių ir problemų. Ir visiškai greta yra gimnazija ir progimnazija, ir bendrojo ugdymo mokykla, atsiranda konkurencija tarp vaikų. Nes vienas-kitas perėjęs iš vienos mokyklos į kitą, keičia finansinę mokyklos padėtį ir jos likimą. Tai nesveika tokia konkurencija, pamirštant, kad svarbiausias tikslas – besimokantys vaikai ir mokiniai“, – kalbėjo ministras.
Pertvarkius tinklą, jo įsitikinimu, profesinių mokyklų sistemai bus galima skirti tą patį finansavimą, bet „turėti didesnį efektą“.
Lietuvos profesinių mokyklų direktorių asociacijos vadovė Elena Pelakauskienė reiškė viltį, kad vykdoma įstaigų pertvarka sumažins konkurenciją tarp profesinio ir bendrojo ugdymo mokyklų.
Mažuose miesteliuose neuždaromos profesinės mokyklos.
„Mes esam ta pati sistema, tas pats mokinys, mes turim galvoti ne apie konkurenciją, o apie mokinį, – teigė ji. – Kuo dar džiaugiuosi, kad mažuose miesteliuose neuždaromos profesinės mokyklos. Sudaromos galimybės jaunimui likti ten, siekti įgyti kažkokią kvalifikaciją ir galbūt patenkinti esamus darbo rinkos poreikius.“
Pristatytą preliminarų profesinių mokyklų tinklo planą ministerija mėnesiui perleis derinti savivaldybės. Į Vyriausybę jis turėtų atkeliauti balandį.
Plano projekte siūloma: 4-ias profesinio mokymo įstaigas sujungti arba prijungti, 4-iose – įsteigti suaugusiųjų ar jaunimo mokyklų skyrius, 25-ioms – pasirašyti jungtinės veiklos sutartis su gimnazijomis, 3-ijose gimnazijose – įkurti profesinio mokymo skyrius.
Per metus profesinio ugdymo sistemai skiriama apie 120 mln. eurų, joje mokosi 35 190 mokinių.
