Jo įsitikinimu, filosofija yra vienas universaliausių dalykų. Ją baigęs gali daryti bet ką: dirbti valstybės tarnyboje, kurti savo verslą, ypač populiaru pasinerti į verslo konsultavimo sferą ar viešuosius ryšius.
-
Lietuvių šansai studijuoti Kembridžo universitete – gerokai didesni nei amerikiečių, vokiečių ir kinų
-
Lietuvė gynė Kembridžo universiteto garbę vyno degustavimo varžybose
-
Harvardas, Kembridžas ir Oksfordas – trys prestižiškiausi pasaulio universitetai
-
KTU gimnazijos absolvento karjeros pradžia: Kembridžas, „LinkedIn“, „Microsoft“
„Tai – natūralu, nes filosofas yra žmogus, kuris geba mąstyti apie reiškinių modelius, sugeba juos išardyti, matyti elementus, konstruoti naujas sistemas, palaikyti dialogą tarp žmonių, atėjusių iš skirtingų sferų“, – kalba V.Bartninkas.
Gavo pilną finansavimą
Magistrantūros studijas V.Bartninkas baigė Kambridžo universitete: „Nepaisant įvairių klubų, renginių, vyno degustavimo būrelių ir aibės kitų galimų užsiėmimų, universiteto atmosfera absoliučiai nukreipta į mokslą: keliesi, eini į biblioteką ir dirbi.“
Gavęs pilną finansavimą nuo rudens V.Bartninkas Kembridže pradės trejus metus truksiančią antikinės filosofijos doktorantūrą.
Universiteto atmosfera absoliučiai nukreipta į mokslą: keliesi, eini į biblioteką ir dirbi.
Jos metu tyrinės egzotiškai skambančią temą „Polio religija Platono ir jo mokinių mąstyme.“
„Mane domina, kaip per politinę perspektyvą Platonas suvokė religijos reikšmę politikoje, kiek tai svarbu piliečių gyvenime, kaip jo samprata vėliau transformuojasi jo mokinių darbuose“, – pasakoja.
Laisvė – štai kas vilioja grįžti
V.Bartninkas labai nustebo sužinojęs, kad vos 40 proc. Kembridžo doktorantų tęsia akademinę karjerą. Jis pats niekaip kitaip savęs neįsivaizduoja.
„Mano prioritetas – mokslinis gyvenimas Lietuvoje“, – neslepia pašnekovas. Lietuvą jis vadina neribotų galimybių šalimi.
„Čia tiek mažai sukurta, kad vien savo iniciatyva gali pasiekti labai daug. Čia nėra nusistovėjusių socialinių normų ir socialinio gyvenimo taisyklių, kurios labai ryškios Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje to nėra – mes pulsuojame laisve. Šis elementas bene labiausiai ir vilioja grįžti. Kaip ir tikėjimas, kad savo rankomis gali nuveikti labai daug“, – pasakoja filosofas.
Klausimai, nekeliami mokykloje
Prieš kelerius metus, dar studijuojant Vilniaus universitete, V.Bartninkui kilo idėja kurti savišvietos akademiją, siekiant supažindinti moksleivius su antikiniu pasauliu ir jo filosofija.
Šiemet 10–12 klasių moksleivių laukia jau trečioji „Klasikų akademija“.
„Kokia graikų mitų prasmė ir kodėl jie vis dar cituojami kino filmuose? Kuo ypatinga romėnų poezija ir kas bendro tarp Ovidijaus ir Tarantino? Ką Platonas galėtų pasakyti apie šiuolaikinę visuomenę ir politiką?“, – tokiais klausimais jaunuolius į diskusiją kviečia „Klasikų akademija“.
Tai – sprogstamasis Lietuvos potencialas, absoliučiai Kembridžo lygio žmonės.
„Kasmet į akademiją užsiregistruoja apie 30 gimnazistų. Daugiausiai iš Vilniaus Licėjaus, Vilniaus Jėzuitų ir Žirmūnų gimnazijų. Tai – sprogstamasis Lietuvos potencialas, absoliučiai Kembridžo lygio žmonės. Kartą per savaitę susitinkame antikinio pasaulio istorijos, literatūros, meno paskaitose, kurias veda klasikinės filologijos dėstytojai arba studentai. Mano vaidmuo – vesti seminarus, kurių metu skaitome antikinius tekstus, ir vertiname, kiek aptariami dalykai mums aktualūs“, – kalba V.Bartninkas.
Tarkime, per „Klasikų akademijos“ seminarus bandoma pažvelgti, kiek Platono idėjos reikšmingos šiandien. Svarstoma, kaip interpretuoti poeto santykį su politika, ypač tuomet, kai poetas bendradarbiauja su režimu. Kiek poezija gali būti politiška?
„Vienas dažniausių užduodamų moksleivių klausimų: „Kodėl mes šių dalykų neskaitome mokykloje?“ Juk būtų visai įdomu kartu su Salomėja Nėrimi skaityti Platono „Valstybės“ ištraukas apie poeziją“, – neabejoja V.Bartninkas.
