Šachmatus vaikams dėstys pradinių klasių mokytojai, nebūtinai praktikuojantys šį žaidimą – jiems padės specialiai sukurtos mokymo priemonės ir konsultacijos.
Ugdys mąstymo gebėjimus
„Idėja mokyti šachmatų nuo pat pradinių klasių, pamokų metu iš dalies atsirado kaip atsakas į naujosios skaitmeninės eros vaikų poreikius. Vienas bendras iššūkis, tenkantis įvairių šalių mokytojams yra didelis informacijos srautas, su kuriuo susiduria vaikai. Tai kelia būtinybę ugdyti įgūdžius, padėsiančius gausią informaciją sėkmingai apdoroti, mąstyti kritiškai ir išlikti kūrybingais“, – teigia viena iš projekto iniciatorių, šachmatų didmeistrė, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžia, kad projekto idėja yra naudoti šachmatus kaip priemonę ugdyti vaikų intelektą bei socialinius gebėjimus. Sportinis šachmatų aspektas čia nėra toks svarbus.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šachmatai yra puiki mokymo priemonė, kurioje telpa tokios temos kaip matematika, istorija, pasaulio pažinimas. Pasitelkiant šachmatų lentą ir figūras net patiems mažiausiems galima paaiškinti geometrijos pradmenis, supažindinti su koordinačių sistemomis, ugdyti erdvinį mąstymą, įtvirtinti skaitymo, rašymo gebėjimus. Praktika rodo, kad šachmatai lavina atmintį, turi teigiamą įtaką vaikų gebėjimui susikoncentruoti ir ugdo socialines kompetencijas, pagarbą kitam, komandinę dvasią.
Tyrimai rodo geresnius mokinių rezultatus
Apie tai, kad šis intelektualus stalo žaidimas ir minties sportas, turi įtakos vaikų mokymosi pasiekimams, skelbia ne vienas mokslinis tyrimas. Vienas iš jų 2000 m. atliktas Niujorke, kuriame dalyvavo per 3000 pradinių klasių moksleivių. Rezultatai parodė, kad šachmatų mokymasis ir akademiniai pasiekimai koreliuoja: po pusmečio reguliarių šachmatų pamokų, vaikų, kurie turėjo savaitinę šachmatų pamokėlę, rezultatai standartizuotose matematikos ir gimtosios kalbos testuose ženkliai lenkė bendraamžius. Rezultatai buvo net 20 proc. aukštesni. Išsamūs tyrimai taip pat buvo atlikti Armėnijoje, Vengrijoje ir jų rezultatai patvirtina pagrindinę hipotezę, kad šachmatai gali būti labai sėkmingai naudojami kaip pagalbinė priemonė mokymo procese.
Deja Lietuva iki šiol buvo viena paskutinių Europos sąjungos šalių, kurios mokyklose nebuvo vykdoma vieningų šachmatų edukacijos programų ar projektų, tik pavienės iniciatyvos. Kitose Europos šalyse šachmatų naudojimas ugdymo procese yra įgyvendinamas įvairiai, tačiau ši praktika, pasak rengėjų, turi bendrus bruožus, padedančius pasiekti geriausią poveikį.
Šachmatus dėstys pradinių klasių mokytojai
Lietuvos šachmatų federacijos ir „Šviesos“ įgyvendinamas šachmatų pamokų projektas ypatingas tuo, kad šachmatų pamokas pagal sukurtą mokomąją knygą ir užduočių sąsiuvinį ves patys pradinių klasių pedagogai, o ne šachmatų sporto treneriai.
„Norint sėkmingai dirbti su visais klasės vaikais tą padaryti geriausiai gali klasę mokantis pradinių klasių pedagogas. Manome, kad šioje situacije lengviau pedagogą išmokyti šachmatų pradmenų, nei šachmatininką išmokyti pedagogikos. Be to, integruotos pamokos skirsis nuo specializuotuose šachmatų būreliuose vykstančių užsiėmimų. Šachmatų treniruotės mokyklose ar klubuose yra skirtos auginti sportininkus, sėkmės kriterijus ir pagrindinis tikslas čia kuo greičiau išmokti žaisti, dalyvauti varžybose ir pasiekti sportinį rezultatą. Projekto mokykloms tikslai yra lavinti intelektualinius gebėjimus, ugdyti komandinę dvasią, stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, skatinti teigiamą elgesį“, – teigia Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas.
Kitaip tariant, mokytojas nebūtinai turi mokėti žaisti šachmatais, užtenka po ranka turėti kokybišką metodinę medžiagą, galimybę pasikonsultuoti ir integruoti šią veiklą į įvairias pamokas.
Didžiausias poveikis – pradinukams
„Pagal sėkmingiausią kitų šalių praktiką, šachmatai mokymo procese paprastai pasitelkiami pirmoje arba antroje klasėje. Tam paruošiamas 25-30 pamokų kursas. Lietuvoje projektą pilotuojančios mokyklos iš pradžių išbandys pirmas šešias pamokas. Jų medžiaga lengvai integruojama su matematika, pasaulio pažinimu. Kurso pabaigoje vaikai išmoks žaisti šachmatais, spręsti elementarius uždavinius, sąmoningiau suvoks uždavinio sprendimo kelią“, – teigia mokomųjų knygų ir užduočių sąsiuvinių autorė Daiva Stakauskaitė-Paneckienė.
Panašus modelis į tą, kuris bus išbandytas Lietuvoje, ypatingai sėkmingai veikia Skandinavijos šalyse, Švedijoje, kur tradiciškai šachmatai niekada nebuvo populiarūs, tačiau pakankamai anksti buvo suvokta ir mokslu bei praktika pagrįsta jų įtraukimo į pradinukų mokymą nauda.
„Būtent pradinėse klasėse vaikai įgyja svarbiausius pagrindus jų ateičiai – tai yra gebėjimas mokytis, kūrybingumas, bendradarbiavimas, pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas. Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi, todėl niekas nežino, ką veiks dabartiniai pradinukai pabaigę mokyklą, kokios bus jų profesijos ir iššūkiai. Todėl vaikams gyvenime labiausiai pravers dar pradinėse klasėse įgyti pagrindai. Šis vaikų amžius labai svarbus lavinant mąstymo aštrumą“, – teigia Jurgita Nacevičienė, „Šviesos“ direktorė.
Jai pritaria ir V.Čmilytė-Nielsen, pabrėždama, kad savaitinė šachmatų pamoka projektą išbandančiose mokyklose bus skirta visiems klasės vaikams, nekovojant dėl partijos pergalės, tačiau sutelkiant dėmesį į loginius šachmatų aspektus.
„Kitų šalių sėkmės pavyzdžiai vienareikšmiškai liudija: integruodami šachmatus į mokyklų klases galime pasiekti visus vaikus, suteikdami jiems prieinamą ir smagų mokymosi įrankį. Esu įsitikinusi, kad šios idėjos potencialas mūsų mokykloms yra didžiulis“ – teigia V.Čmilytė-Nielsen.
