Apie tai bus diskutuojama ir tarptautinės specializuotos gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos „Balttechnika 2017“ metu vyksiančioje pramonės skaitmeninino konferencijoje „Pramonė 4.0“. Iki jos likus vos kelioms dienoms, kalbėjomės su vienu iš konferencijos pranešėjų – Vokietijos metalo ir elektros pramonės darbdavių asociacijos „Nordmetall“ tarptautinių ryšių skyriaus direktoriumi Hansu Manzke.
Pramonė 4.0 ir jos iššūkiai
„Tai, kas vadinama ketvirtąja pramonės revoliucija, vyksta jau gerus 10-20 metų, tačiau niekas negali pasakyti tikslaus laiko, kada tai prasidėjo“, – teigė H.Manzke. Tačiau, pasak pašnekovo, ši revoliucija kitokia. Tai nėra vieno išradimo pritaikymas pramonei, kaip buvo su garu, elektra ir informacinėmis technologijomis, taip pakeičiant gamybos procesą iš esmės. Šį kartą nauji gamybos būdai atsiranda nuolat.
Tačiau tai nėra susiję vien su gamyba. Ši revoliucija apima ir darbo įpročius, kuriuos pakeisti ne visada lengva ir dėl nelanksčių įstatymų. „Pavyzdžiui, viena didelė Vokietijos kompanija, kurios biure dirba apie 500 žmonių, turi tik 300 stacionarių darbo vietų, kurios nėra priskirtos konkretiems darbuotojams. Tai reiškia, kad dalis žmonių dirba namuose ar mieste, kita – terminaluose. Pirmiausia, tai yra iššūkis motyvacijai, bet kartais tai net nedera su įstatymais.
„Tam, pavyzdžiui, nepadeda griežta Vokietijos darbo teisė, kuri neleidžia dirbti ilgiau nei 10 valandų per dieną jokiomis aplinkybėmis. Todėl vyksta įtemptos diskusijomis su profesinėmis sąjungomis ir įstatymų leidėjais, siekiant įnešti šiek tiek lankstumo“, – pasakojo pašnekovas. Žinoma, tai negalioja visoms įmonėms. Pasak H.Manzke, automobilių gamyklose pamaininis darbas išliks bent artimiausią dešimtmetį.
Svarbiausia – esamų ir būsimų darbuotojų švietimas
Šiandien pramonėje dirbantiems žmonėms jau reikia ne tik specialių techninių žinių, bet ir gero kompiuterinio raštingumo bei tokių kompetencijų, kaip kalbų mokėjimas, bendravimo meno išmanymas bei gebėjimas dirbti lanksčiai laiko ir vietos atžvilgiais.
Nuolat augantis pramonės skaitmeninimas verčia įmones permąstyti gamybos procesą, nes gamybinės ir informacinės technologijos kuo toliau, tuo persipina vis labiau. Kaip tik todėl darbuotojų perkvalifikavimas yra vienas dažniausių uždavinių šiuolaikinėje pramonėje. Šiandien pramonėje dirbantiems žmonėms jau reikia ne tik specialių techninių žinių, bet ir gero kompiuterinio raštingumo bei tokių kompetencijų kaip kalbų mokėjimas, bendravimo meno išmanymas bei gebėjimas dirbti lanksčiai laiko ir vietos atžvilgiais.
Mokymai yra sritis, kuriai asociacija „Nordmetall“ skiria itin daug dėmesio. Jie organizuojami įvairaus lygmens metalo ir elektros pramonėje dirbantiems vadovams, bet svarbiausias uždavinys – jaunų žmonių supažindinimas su šia sritimi.
„Gerų, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas metalo pramonėje yra nuolatinė Vokietijos problema. Todėl viena iš pagrindinių organizacijos veiklų yra išvykos į mokyklas ir mokyti jaunus žmones apie galimybes ir karjerą šioje industrijoje. Dažniausiai atsivežame skaitmeninio programinio valdymo stakles, kad moksleiviai galėtų jas išbandyti patys“, – dėstė pašnekovas.
Vokietija yra viena iš viso labo trijų Europos šalių (kitos dvi – Austrija ir Šveicarija), kuriose veikia dviguba profesinio mokymo sistema. Ši sistema apima ne tik mokymąsi profesinėje mokykloje, bet ir vienoje iš kompanijų, kurioje dirba tos profesijos žmonės. „Tokio mokymo privalumas yra ne tik tai, kad gauni tikros darbo patirties, bet ir tai, kad taip vystomos socialinės kompetencijos. Iš darbuotojų tikimąsi ne tik gerų darbo rezultatų, bet ir mokėjimo bendrauti su kolegomis. Vien mokyklos lavinti šiems įgūdžiams neužtenka“, – pasakojo H.Manzke.
Turime mokytis visą gyvenimą, ir tai yra ta nuostata, kurią privalome diegti nuo labai jauno amžiaus.
Pasak pašnekovo, dar viena svarbi grupė, kuriai reikia skirti dėmesio yra mokytojai – juos taip pat reikia mokyti. „Vokietijos vyriausybė skiria pakankamai pinigų kvalifikacijos kėlimui ir įrangai, čia problemos Tačiau pramonėje itin reikalingų vadinamųjų STEM mokslų (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) turime mokytis visą gyvenimą, ir tai yra ta nuostata, kurią privalome diegti nuo labai jauno amžiaus“, – užbaigė „Nordmetall“ atstovas.
Specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“ šiemet gegužės 10-12 d. vyks jau 25-ą kartą. Čia apsilanko per 5000 specialistų, šiemet paroda sutrauks 80 dalyvių iš 12 šalių, pristatysiančių verslui, akademinei bendruomenei ir specialistams didžiausias technologines inovacijas.
Daugiau sužinoti apie parodą bei užsiregistruoti į jos renginius galite ČIA.
