Į „15min“ redakciją po ilgų dvejonių kreipėsi ką tik antrą kursą baigusi studentė Skaistė. Mergina prašė pakeisti vardą, nes nenori turėti problemų, kol nebaigė studijų (jos vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Ji ISM – nevalstybiniame Vadybos ir ekonomikos universitete – anglų kalba studijuoja tarptautinį verslą ir komunikaciją. 3,5 metų trukmės bakalauro studijų pusmetis kainuoja 6000 Lt. Tokių pusmečių – 7.
Niekas iki šiol neišėjo už universiteto ribų. Visi bijo bijo, kad jei pasakysime, jog turėjome prastą kursą, mūsų diplomas bus nieko vertas, mūsų niekas nesamdys.
Tarptautinis verslas ir komunikacija – nauja specialybė. Tokios studijos ISM pradėtos tik prieš trejus metus, dar net nėra jas baigusių. Todėl šią specialybę pasirinkę studentai kartais jaučiasi kaip bandomieji triušiai.
„Niekas iki šiol neišėjo už universiteto ribų. Visi bijo vadovybės, bijo, kad jei pasakysime, jog turėjome prastą kursą, mūsų diplomas bus nieko vertas, mus visi nurašys, mūsų niekas nesamdys“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo mergina.
Dėstytojas, kurio nėra
Skaistė pasakojo, kad tik pirmas studijų pusmetis prabėgo sklandžiai, o nuo antrojo prasidėjo bėdos.
Antrą semestrą specialiai Skaistės kursui – 140-čiai žmonių, buvo pakviestas mikroekonomikos dėstytojas Josephas Geransas iš Amerikos. Jį ISM pakvietė dėl puikių rekomendacijų. Tačiau realybė gerokai skyrėsi nuo rekomendacijų.
Skaistė pasakojo, kad J.Geransas į jokius studentų pateiktus klausimus neatsakinėdavo ir žinodavo apie dėstomą dalyką tik tai, ką galėdavo perskaityti vadovėlyje. Paskaitos metu jis duodavo testą ir šalia jo pateikdavo atsakymus, kad nekiltų klausimų.
Studentai pasiskundė ISM vadovybei, bet ne ką tepešė. Prodekanė Indrė Pikturnienė įvertino dėstytoją ir nutarė, jog jis atitinka standartus. Studentai skundėsi toliau. Galiausiai vietoj J.Geranso tęsti mikroekonomikos paskaitų buvo pasamdytas kitas dėstytojas.
Merginos teigimu, toks J.Geransas apskritai neegzistuoja. „Niekas iš uiniversiteto administracijos neprisipažįsta, kas jį pasamdė. Nėra kaltų“, – pasakojo ji. „Google“ paieškos sistema tokio dėstytojo iš Amerikos taip pat neranda. Studentai mano, jog ši asmens tapatybė – išgalvota, o jo pateiktos rekomendacijos – padirbtos.
Egzaminų užduotys su atsakymais
2011-ųjų rudenį šiam kursui dėstyti finansų įvado buvo pasamdyta Amerikos lietuvė Stacey Mirinavičienė. Studentams ji taip pat paliko prastą įspūdį.
„Skaidrės būdavo pilnos žodžių, dėstytoja nesugebėdavo nieko išaiškinti, sugebėdavo tik jas perskaityti. Tai buvo nulinis kursas“, – skundėsi mergina.
Skaistės teigimu, pasibaigus kursui S.Mirinavičienė išskrido į Ameriką, o egzaminų užduotis pateikė elektroniniu paštu. Užduočių pabaigoje buvo surašyti ir atsakymai.
Studentai, per egzaminą šalia užduočių radę ir atsakymus, apie tai pasakė egzaminų koordinatoriams. Šie paprašė lapus su atsakymais išplėšti, juos surinko ir liepė tęsti egzaminą. Vėliau paaiškėjo, kad studentai vargo be reikalo: egzaminas buvo anuliuotas.
„Mums reikėjo vėl mokytis, tai buvo per sudėtinga ir nepaaiškinta informacija, pažymiai buvo prastesni. Administracija net nemano, kad reikia kompensuoti už tai, jog turėjome perlaikyti egzaminą“, – apgailestavo mergina.
Nesuprato, ką kalba
Antrą antro kurso pusmetį dėstyti verslo tyrimų metodo buvo pasamdytas dėstytojas iš Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos Vytautas Dikčius. Jis turėjo dėstyti studentams anglų kalba, bet pasak Skaistės, ja šnekėjo prastai, todėl kartais studentai prašydavo, jog dėstytų lietuviškai, kitaip nesuprasdavo, ką jis šneka.
„Lietuviškai viskas būdavo įdomu, galėdavai klausyti, jis viską paaiškindavo, bet juk mums paskaitos turėjo vykti anglų kalba. Administracija guodė, kad įmanoma jį suprasti, bet čia buvo tas pats, kaip „Google translate“ išsiversti“, – skundėsi mergina.
ISM studentai turi tarpinį ir galinį atsiskaitymus. Kai atėjo tarpinis verslo tyrimų metodo atsiskaitymas, dėstytojas V.Dikčius pasiūlė studentams laikyti egzaminą kompiuteriu. Šimtas žmonių buvo padalyti į dvi grupes.
Pirmoji egzaminą kompiuteriu laikiusi grupė pamatė, kad yra „check“ mygtukas: galėjai pasirinkti atsakymą, ir paspaudus mygtukas rodydavo, ar atsakymas teisingas, ar ne. Jei neteisingas, galima rinktis variantus tol, kol pataikai atspėti. Antrai grupei „check“ mygtuko nebebuvo.
Skaistė pasakoja, kad V.Dikčius apie „check“ mygtuką IT skyrių informavo kelios dienos prieš egzaminą, bent pats dėstytojas taip teigė studentams. IT skyrius problemų neišsprendė, o V.Dikčius to nepatikrino. Merginos teigimu, vos pradėjus egzaminą studentai informavo jį apie „check“ mygtuką.
„V.Dikčius pats paskatino tuo mygtuku naudotis. Po egzamino siūlė susitarti, antrai grupei (kuri rašė be atsakymų) pakelti pažymius ir neperlaikinėti egzamino. Bet jis to nebuvo suderinęs su administracija, todėl tarpinį atsiskaitymą laikėme iš naujo“, – apstulbusi pasakojo mergina.
„Negali būti egzaminų su atsakymais, nes tada pats akademinis principas griūna: koks tikslas mokytis? Tai pasityčiojimas. Mes nesame idiotai, kuriems reikia atsakymų. Mes mokomės“, – kalbėjo studentė.
Už pinigus tikisi kokybės
Savo bėdas studentai aptarė su ISM rektoriumi Nerijumi Pačėsa, su prodekane Indre Pikturniene bei dekane Vilte Auruškevičiene.
Skaistė pabrėžia, jog nenori sudaryti įspūdžio, kad ISM ir jo studijos yra blogos, tačiau, jos galva, spragų yra, ir didelių. Paklausta, kodėl nutarė apie tai kalbėti viešai, mergina atsakė: „Kai stojau, apie ISM girdėjau kitokius atsiliepimus: kad tai tarptautinis universitetas, atsižvelgiama į studentus, dėstytojai – geriausi. Deja, ne viskas rožėmis klota. Turėjome puikių dėstytojų, bet juk neturėtų viskas priklausyti tik nuo dėstytojo. Kitiems – ekopolitikams, irgi studijuojantiems anglų kalba, pasisekė. Bet kitais metais irgi gali nepasisekti.
Universitetas, kuris moko ekonomikos, aptarnavimo, kuris teigia, kad klientas yra teisus ir jį reikia branginti, pats to nedaro.
Mums prisamdė naujų dėstytojų ir netikrino kvalifikacijos. Universitetas gal ir atleis prastą dėstytoją po pirmo semestro ir daugiau nebesamdys, bet tavo kursas ir sumokėti pinigai nueis vėjais. Kai moki tokius pinigus, tikiesi kokybės. Universitetas, kuris moko ekonomikos, aptarnavimo, kuris teigia, kad klientas yra teisus ir jį reikia branginti, pats to nedaro. Mums atsibodo, turi kažkas keistis. Jeigu vienintelė priemonė yra viešumas – ką gi, teks viešinti.“
Prodekanė: problemų buvo
ISM akademinių reikalų prodekanė I.Pikturnienė patvirtino, kad buvo kilusios Skaistės minėtos problemos. Prodekanės teigimu, trys problemos per dvejus studijų metus – palyginti niekai, turint omeny, kad per tą laiką šiems studentams buvo išdėstyta 20 disciplinų.
I.Pikturnienė teigė, kad akademiniame pasaulyje kompetenciją rodo dėstytojo mokslinis laipsnis, dėstymo ir praktinė patirtys. Išgirdusi skundą apie V.Dikčių, prodekanė pabrėžė, kad jis sukaupė ilgametę patirtį ir yra puikus savo srities specialistas.
„Aš pati ėjau į jo paskaitą, kai buvo gauti pirmieji signalai, kad jo anglų kalba prasta. Tai nėra Oksfordo tarimas, bet paskaita tikrai vyko anglų kalba, jį įmanoma suprasti. Dėstytojas yra dėstęs Amerikoje, skaito po porą pranešimų per metus užsienio konferencijose. Mokslo pasaulis labai tolerantiškas kalbai, nes užsienyje svarbiausia yra kompetencija. Mano galva, studentai šiuo atveju yra truputėlį per daug kritiški“, – savaitraščiui „15min“ kalbėjo I.Pikturnienė.
Josephas Geransas = Jafaras Gerranssayehas
Kalbėdama apie dėstytoją J.Geransą prodekanė pripažino, kad mokslo metų eigoje gaudavo signalų, kad jis studentams nepatinka.
„Labai sunku kategoriškai pasakyti, kada paskaita yra prasta, – prisipažino ji. – Kai stebėjau, vyko labai klasikinė paskaita, kai dėstytojas atsiverčia skaidres ir kažką aiškina. Jokiu būdu negali sakyti, kad tai neadekvatus lygis, nevyksta paskaita, žmogus nusišneka, nereaguoja į pastabas ar klausimus. Kad pas mus studentai tikisi labai aukšto lygio – sutinku. Tai nebuvo interaktyvios ar pačios įdomiausios paskaitos, bet techniškai tai buvo paskaitos. Aišku, kai tų signalų tiek prisikaupė, kad matėsi, jog studentai yra labai nepatenkinti, viduryje semestro dėstytoją pakeitėme. Taigi, į skundus atsižvelgėme.“
Paklausta, kur anksčiau dėstė šis dėstytojas ir ką apie jį žinojo universitetas, prodekanė pripažino, kad atrankoje nedalyvavo. „Priėmėme žmogų su diplomais, jis puikiausiai pasirodė per motyvacinius interviu. Aš galiu patikinti, kad jis yra dėstęs užsienyje ir turi daktaro laipsnį“, – dėstytoją gyrė ji.
Paklausta, ar ISM tikrino studentų iškeltą versiją, jog šio dėstytojo rekomendacijos yra padirbtos, I.Pikturnienė atsakė: „Abejoju.“ Beje, prodekanė, duodama savaitraščiui „15min“ interviu, pabandė per „Google“ paieškos sistemą ieškoti šio dėstytojo ir prisipažino, kad neranda tokio asmens. Tik vėliau ji universitete išsiaiškino ir pranešė savaitraščiui, kad J.Geransas turi du pasus ir dvi pilietybes – Austrijos ir Amerikos, nors pats yra persų kilmės. Jis dar žinomas kaip Jafaras Gerranssayehas.
Kodėl dėstytojas atvyko dirbti į universitetą kitu, akademinėje bendruomenėje niekam nežinomu, savo vardu, lieka paslaptis.
Įvedus šią pavardę, vienur galima rasti, kad tai – profesorius, kitur – kad mokslų daktaras. Kodėl tuomet dirbti į universitetą jis atvyko kitu, akademinėje bendruomenėje niekam nežinomu, savo vardu, lieka paslaptis.
ISM studijų dekanė Viltė Auruškevičienė teigė, kad J.Geransas liko dėstyti ISM, tik terminuota sutartis dėl tarptautinio verslo ir komunikacijos kurso mikroekonomikos paskaitų buvo nepratęsta. „Mes neprisikviestumėme nieko į Lietuvą, jeigu laužytumėme sutartis. Dėstytojas buvo įdarbintas, atidėstė pusė kurso. Jis nerado kontakto su auditorija ir buvo sutarta, kad dėstys iki kolokviumo, o po to kursą perėmė kitas dėstytojas“, – pasakojo V.Auruškevičienė.
Neužsimerkė prieš klaidą
Paklausta apie du ne dėl studentų kaltės anuliuotus egzaminus, studijų dekanė teigė, kad universitetas netoleruoja bet kokio nesąžiningumo ar tikimybės, kad galėjo nutekėti egzaminų rezultatai.
„Kai paaiškėjo, kad vienai iš grupių, kuri laikė V.Dikčiaus egzaminą, buvo galimybė pasitikrinti atsakymus, egzamino rezultatai visiems buvo anuliuoti. Tai yra vienas iš 200 egzaminų per semestrą, ir universitetas neužsimerkė prieš tokią klaidą, nors studentai ir norėjo, kad tie rezultatai būtų užskaityti“, – aiškino V.Auruškevičienė.
Studijų dekanė pripažino ir ISM klaidą dėl S.Mirinavičienės pateiktų egzamino užduočių su atsakymais paskutiniame puslapyje. Jis taip pat neslėpė, kad studentai nepalankiai įvertino šią dėstytoją.
„Pasibaigus kursui studentai sakė: „Atrodo, kad mes neišmokome“, nors jų egzaminų rezultatai gana geri buvo. Tiesiog pamatę egzaminų užduotis, jie suvokė, kad žinių lygis nėra adekvatus. Tiems, kurie galvojo, kad pakankamai neįsisavino šio kurso, jų prašymu organizavome papildomus finansų įvado seminarus.“
Geri čia nesiveržia
prof. habil. dr. Benediktas Juodka, Vilniaus universitetas:
„Yra dabar toks pavadinimas – universitetų internalizacija. Tai – studentų ir dėstytojų iš užsienio pritraukimas. Visko gali pasitaikyti bet kuriame universitete, bet iš dėstytojų ne bet ką reikėtų kviestis ir ne tam, kad pasigirtum, kad pas mus iš užsienio dėsto ar kiek daug pas mus iš užsienio dėsto.
Reikia paklausti: o kas dėsto? Geri profesoriai vargu ar bėgs iš savo universiteto paskaityti čia paskaitų semestrui. Pavyzdžiui, mano katedros 16 auklėtinių dirba Amerikoje, Europoje. Tai pirmiausia palaikome ryšius su tais lietuviais, kurie užsienyje užima geras pozicijas. Mes kviečiame savus, kurie dirba Amerikoje, Austrijoje, ir žinome, kad tai – ne atsitiktiniai žmonės. Ir jie su malonumu važiuoja. Už tuos pačius pinigus, kuriuos mokame saviems dėstytojams, t. y. penkis kartus mažesnę algą nei jie užsienyje gauna. Kita kategorija iš užsienio kviečiamų dėstytojų – garbės daktarai, su kuriais turime ryšių. Visi jie – profesoriai.
Pagrindinis tikslas turi būti kokybė, o studentai – labai svarbus kokybės indikatorius. Iš blogos žaliavos gero produkto nepadarysi. Taigi, per kokybės parametrus reikia žiūrėti ir ką kvieti dėstyti paskaitų.“
ISM auklėtiniai – vertinami
Didžioji dalis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentų, praėjusią savaitę Vilniuje ir Kaune atsiėmę studijų baigimo diplomus, nebesuks galvos dėl starto darbo rinkoje. Remiantis universiteto atliktu absolventų karjeros tyrimu, 66 proc. jų dar studijuodami turėjo darbus pagal specialybę.
Remiantis ISM atlikto bakalauro ir tarptautinės magistrantūros absolventų karjeros tyrimo duomenimis, 99 proc. ISM absolventų dirba pagal specialybę: daugiau nei pusė jų yra vadybininkai ir specialistai, penktadalis – viduriniosios grandies vadovai, o net 25 proc. – įmonių vadovai arba verslininkai. 66 proc. absolventų įsidarbino dar studijų metu, ketvirtadalis – per 3 mėnesius po studijų baigimo, o likusieji – per pusmetį. Kas penktas ISM absolventas jau yra įkūręs savo verslą.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, įkurtas 1999 m., yra pirmasis nevalstybinis universitetas Lietuvoje. Universiteto steigėjas – BI Norwegian Business School, pripažįstamas viena didžiausių ir geriausių aukštųjų verslo mokyklų Europoje.
Šį tekstą galite skaityti ir elektroninėje savaitraščio „15min“ versijoje.
