Per savaitę pavaikščiodami bent porą valandų, iki 30 proc. galite sumažinti insulto riziką; tris kartus per savaitę pavaikščiodami bent po 40 minučių, pagerinsite savo atmintį; valanda per dieną ėjimo riziką turėti viršvorį gali sumažinti perpus; keturios valandos per savaitę kone perpus sumažins kaulų lūžių riziką. Tai tik keletas iš daugybės faktų, patvirtinančių ėjimo naudą. Tai tik keletas faktų, skatinančių kuo daugiau vaikščioti. O kaip ėjimas atbulomis?
Spalio 1 dieną Sandra Valančauskaitė „Nemuno kilpomis“ nužygiavo 55 km. Tačiau neįprastai – atbulomis. Būtent tokiu būdu ji pasiekė Lietuvos ėjimo atbulomis rekordą.
„Treniravausi kelis kartus, bandžiau atbulomis eiti 18 ir 36 km. Iš pradžių tai atrodė labai juokinga ir žmonės į mane keistai žiūrėjo, bet priėmiau šį iššūkį ir bandžiau pasiekti ėjimo rekordą atbulomis, – laidoje „Sportuok su Vlada.LT“ pasakojo S.Valančauskaitė. – Turėjau pasiūlymą žygiuoti atbulomis pajūriu 100 km, bet kol kas dar nesu tam pasiryžusi. Kol kas, manau, užtenka 55 km atbulomis.“
Sandrai pasiruošti rekordiniam žygiui padėjo „Funkcinės terapijos centro“ kineziterapeutas Eimantas Žeimys.
Specialistas savo pacientams, besiskundžiantiems įvairiems negalavimams – sąnarių, kaklo, nugaros skausmais – neretai pataria pabandyti pavaikščioti atbulomis.
„Žmonėms, leidžiantiems laisvalaikį pasyviai, fizinį aktyvumą visuomet patariame pradėti nuo mankštos ir vaikščiojimo, – pasakojo kineziterapeutas E.Žeimys. – Pacientams taip pat rekomenduojame į savo treniruočių planą įtraukti ir vaikščiojimą atbulomis – iš pradžių paprasto vaikščiojimo metu pabandykite kelis nedidelius atstumus eiti atbulomis, o tada, jei lengvai įveikiate, pabandykite daugiau – pusę ar vieną kilometrą.“
„Funkcinės terapijos centras“ pateikia 10 priežasčių, kodėl įprastą ėjimą verta pakeisti į ėjimą atbulomis:
1. Skatina kūrybingumą ir gerina kognityvinių resursų panaudojimą;
2. Yra nauja ir nebūdinga veikla, todėl kūnas sudegina daugiau energetinių resursų ir aktyviai skatina smegenų veiklą;
3. Intensyviau treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema lyginant su paprastu vaikščiojimu;
4. Stiprina visus blauzdų raumenis;
5. Naudoja kitokį judesio modelį, todėl pailsinami kelių sąnariai ir sausgyslės, taip apsaugant juos nuo perkrovų;
6. Ištempia sutrumpėjusius užpakalinės šlaunies raumenis;
7. Skatina smegenėlių veiklą, todėl pagerina pusiausvyrą ir koordinaciją;
8. Reikalauja didesnio susikaupimo ir visos kūno sensorinės sistemos įtraukimo saugantis kliūčių;
9. Padeda koreguoti laikyseną, mažina apatinės nugaros dalies apkrovą ir gerina kraujotaką;
10. Yra nauja, netikėta užduotis paįvairinanti jūsų treniruotes, todėl didesnė tikimybė, kad ir toliau turėsite motyvacijos sportuoti.
