Antradienį buvo pasirašyta sutartis tarp Nacionalinės mokslo ir technikos tyrimų tarybos (Buenos Airės) ir Klaipėdos universiteto, kuria susitarta dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo, abipusių akademinių mainų.
„Mes tirsime Byglio sąsiaurio dugno reljefą, nuosėdas, bandysime atkurti Byglio sąsiaurio geologinės raidos istoriją – tai reiškia, jog tirsime, kaip tai vyko poledynmečiu, t. y. per pastaruosius 12-13 tūkstančių metų“, – sakė doc. dr. Albertas Bitinas, kuris yra vienas iš pagrindinių mokslininkų, tyrinėsiančių Byglio sąsiaurį prie pietinių Argentinos ir Čilės krantų. Pasak jo, Byglio sąsiauris yra labai mažai tyrinėtas geologiniu požiūriu.
Byglio sąsiaurio tyrinėjimai padės mokslininkams geriau suprasti, kaip vyko Pasaulinio vandenyno raida poledynmečiu, kada intensyviai tirpo ledynai ir kilo vandenyno lygis. „Dabartinei mokslo visuomenei tai duos visų pirma žinias. Tikimės, galbūt pavyks sąsiaurio dugne aptikti pirmykščių žmonių buvimo pėdsakų. Mūsų pagrindinis tikslas – atkurti geologinės raidos istoriją ir ją palyginti su kitų tokių panašių uždarų baseinų, kaip Baltijos ar Juodoji jūra, kurie turėjo sudėtingus ryšius su Pasauliniu vandenynu poledynmetyje, analogiška raida“, – sako geologas A. Bitinas.
KU Baltijos pajūrio aplinkos ir tyrimų planavimo instituto mokslininkai turi tikslą išsiaiškinti, ar tie patys dėsningumai galioja ir Pietų Amerikoje: „Byglio sąsiauris lyg ir toli, bet viskas yra susiję. Jeigu mes norime ištirti, kokia raida vyko poledynmečiu, kai visas Pasaulinio vandenyno lygis buvo žemesnis apie 120 metrų, o paskui jis kilo, turime atlikti koreliaciją tarp įvairių pasaulio baseinų – todėl vienas iš tyrinėjamų objektų Pietų platumose yra Byglio sąsiauris“, – sako doc. dr. Albertas Bitinas.
Klaipėdos universiteto mokslininkai Byglio sąsiaurį tyrinėti imasi ne vieni – kartu su Argentinos Mokslinių tyrimų pietiniu centru (CADIC) bei Rusijos Mokslo akademijos P. P. Širšovo okeanologijos instituto Atlanto skyriaus Kaliningrade specialistais. Pastarojo instituto mokslinių tyrimų laivas „Academik Ioffe“ šiuo metu jau gabena sudėtingą tyrimams skirtą techniką link pietinių Argentinos krantų. Šių tyrimų metu bus naudojamas echalotas, sonaras, įvairūs prietaisai dugno nuosėdų ir vandens pavyzdžiams imti, jų fiziniams parametrams matuoti ir kt.
Ši ekspedicija – galimybė jauniems mokslininkams dirbti tarptautinėje erdvėje. Tarp keturių tyrėjų – du magistrai iš Jūrų technikos fakulteto. KU mokslininkai tikisi gauti naujų originalių duomenų, kurie atlikus tyrimus bus pristatyti tarptautinei mokslo visuomenei.
