Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ duomenimis, šiemet šalyje jau trūksta 13 tūkstančių informacinių technologijų (IT) specialistų. Šiai spragai užpildyti ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jaunosios kartos švietimui ir esamų darbo rinkos dalyvių adaptavimui prie stipriai pasikeitusių standartų.
Klaipėdos miestas jau yra patvirtinęs ekonominiam augimui, plėtrai ir darbo vietų atsiradimui skatinti skirtą strategiją „Klaipėda 2030“, kurios svarbi dalis susijusi būtent su informacinėms technologijoms. Planuojama, kad artimiausiu metu dar daugiau išteklių bus skirta IT švietimui, kuris yra būtinas kurti modernų, klestintį, gyventojams, verslams, investicijoms, talentingiems darbuotojams patrauklų miestą.
Pasak Kazio Pupinio, strategijos įgyvendinimą kuruojančios miesto plėtros agentūros „Klaipėda ID“ Investicijų skyriaus vadovo, prie šio siekio prisideda visi, su kuo dabartinė miesto strategija ir buvo kuriama – miesto savivaldybė, verslas, vidurinės mokyklos, aukštojo mokslo institucijos.
„Kiekvienas savo organizacijos viduje diegia arba optimizuoja informacinių technologijų sprendimus – tiek verslai, tiek švietimo įstaigos. Be galo svarbus jų abiejų bendradarbiavimas, tarpusavio veiksmų derinimas. Džiugu matyti, kaip IT įmonės ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Vilniaus bei Kauno, investuoja į jaunimo švietimą, rengia kursus, planuoja bendras programas su mūsų vidurinėmis ir aukštosiomis mokyklomis“, – pasakoja jis.
Paskui darbuotojus – ir stambios investicijos
Anot K.Pupinio, miestas turi visas galimybes tapti informacinių technologijų talentų paruošimo ir traukos centru. Labai daug iniciatyvų jau veikia, nauji specialistai ruošiami, infrastruktūra modernėja – esą tereikia stiprinti visų šių iniciatyvų koordinavimą ir komunikaciją, kad plačiau pasklistų žinia apie sparčiai besikeičiantį miestą.
„Klaipėdoje atsiradus vienai naujai didesnei IT įmonei, ji taptų ypač dideliu talentų traukos tašku, ženklu kitoms įmonėms steigti IT padalinius Klaipėdoje, o visoms miesto mokykloms – raginimu dar labiau drauge derinti švietimo taktiką, – įsitikinęs K. Pupinis. – Darbuotojai – tai vienas svarbiausių investicinės aplinkos faktorių, siekiant pritraukti pridėtinę vertę kuriančius verslus, kurie geba mokėti didesnius atlyginimus. Ilgainiui dar labiau augtų miesto gyvenimo kokybė, taptų dar lengviau pasiekiama reikšminga karjera, jis būtų dar patrauklesnis studentams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams, ambicingiems žmonėms. Potencialas tam atsitikti yra milžiniškas.“
Nuo šių metų miesto plėtros agentūroje „Klaipėda ID“ darbą pradėjo ir konkrečiai su švietimu ir talentais dirbantys specialistai, kurių iki šiol nebuvo. Jų užduotis – gerinti IT specialistų paruošimą mieste ir jų pritraukimą į miestą, koordinuoti švietimo ir verslo bendradarbiavimą.
Suteikė kokybės ženklą
Unikalios akademinės IT programos nuolat kuriamos ir kitose miesto aukštosiose ir profesinėse mokyklose, tačiau svarbiausia regiono IT specialistų paruošimo vieta ir toliau lieka Klaipėdos universitetas (KU). Čia siūlomos IT krypties studijos yra pelniusios ir verslo atstovų pripažinimą, yra įvertintos švietimo ekspertų. Viena tokių – lietuvių ir anglų kalbomis dėstoma informatikos bakalauro studijų programa, kuri jau dvylika metų gauna aukščiausius ekspertų vertinimus tarp šios krypties studijų programų Lietuvoje. Šiai programai 2019 m. suteiktas ir „Investors' spotlight“ kokybės ženklas, kuris liudija, kad ji atitinka verslo poreikius, ir jos absolventai turės didžiulę paklausą darbo rinkoje.
Be informatikos bakalauro, šiame fakultete vykdoma bakalauro programa „Informatikos inžinerija“, magistrantūros programa „Techninių informacinių sistemų inžinerija“, kas antrus metus priimami geoinformatikos magistrantai.
„Kadangi skaitmenizuojasi pramonė, daug IT dalykų įtraukta ir į jūrų, elektros, mechanikos inžinerijos krypčių programas. Pavyzdžiui, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto (JTGMF) visų specialybių studentai projektuoja, skaičiuoja, modeliuoja, simuliuoja naudodami gerai pasaulyje žinomus programinių produktus. Kitaip absolventų pasirengimas neatitiktų darbdavių lūkesčių“, – sako programos vadovas doc. dr. Gediminas Gricius.
Be to, fakultetas aktyviai bendradarbiauja edukuojant ir moksleivius. Kartu su KU Klaipėdos Baltijos gimnazijoje įkurtos inžinerinės klasės, kuriose be kitų disciplinų dėstomos ir informacinės technologijos, o savo patirtimi čia dalijasi geriausi KU dėstytojai. Analogiškos universitetinės klasės planuojamos ir Žemynos gimnazijoje, kuri pasirinko ekologijos ir aplinkos technologijų specializaciją.
Nuo 2010 m. KU taip pat veikia Jaunųjų mokslininkų mokykla, kurioje II-IV gimnazijos klasių moksleiviai rengiasi studijoms universitete ir mokosi tokių dalykų kaip informatikos ir programavimo, robotikos, automatizuoto projektavimo ir skaitmeninės grafikos.
IT studijos tarptautinėje aplinkoje
Nuo 2019 rugsėjo KU kartu su dar penkiais Europos universitetais kuria pažangų ir ambicingą aljansą „EU-CONEXUS“ („European University for Smart Urban Coastal Sustainability“ – liet. „Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai“). „EU-CONEXUS“ suvienija šešių universitetų pajėgas, apjungdamas daugiau kaip 40 tūkst. studentų, beveik 5,5 tūkst. profesorių, 33 fakultetus, 61 tyrimų institutą, beveik 400 studijų programų.
Studijuodami KU, tiek IT, tiek kitų programų studentai gauna galimybę naudotis visų aljanso narių ištekliais. Baigdami studijas studentai turės ne tik IT srities kvalifikaciją, bet ir bus įgiję tarptautinės patirties.
„Debesų technologijomis grindžiama internetinė aplinka leis dirbti bendrose virtualiose auditorijose, bibliotekose, naudotis informaciniais ištekliais, organizuoti jungtinius virtualius seminarus ir mokslines konferencijas“, – aiškina JTGMF dekanė doc. dr. Rima Mickevičienė, „EU CONEXUS“ administravimo tarybos narė.
2022 m. rugsėjį, KU startuos ir kitas ambicingas projektas – atviros prieigos centras STEAM, kurio pagrindiniu tikslu įvardijamas siekis ugdyti mokinius kaip ateities mokslų tyrėjus, inovacijų kūrėjus ir diegėjus, stiprinti dalykines ir tarpdalykines, kūrybiškumo, iniciatyvumo, verslumo ir lyderystės kompetencijas, ugdyti inovacijų kultūrą.
STEAM projekto vadovė, KU Jūros tyrimų instituto Tarybos pirmininkė dr. Viktorija Vaitkevičienė tikisi, kad ilgalaikėje perspektyvoje visoje Lietuvoje įsikursiantys STEAM centrai taps itin svarbiomis reikalingų talentų pirminio ugdymo erdvėmis.
„Mūsų centre bus įsteigtos keturios laboratorijos: specializuota regiono specifiką atitinkanti jūrinė laboratorija ir standartizuotos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos ir robotikos-IT laboratorijos“, – apie centro atsiradimo naudą kalba ji.
Persikvalifikuoja iš ekonomistų
Prie to, kad IT įgūdžių turinčių specialistų gretos sparčiai gausėtų, prisideda ir miesto profesinės bei privačios aukštosios mokyklos. Jose siūlomų su IT susijusių akademinių programų auganti įvairovė nuteikia optimistiškai – pavyzdžiui, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje (KLPVM), be jau ruošiamų JAVA programuotojų, žiniatinklio programuotojų ir kompiuterinių tinklų derintojų, netrukus bus pradėti ruošti kompiuterinio projektavimo operatoriai, mobiliosios elektronikos taisytojai, JAVASCRIPT ir PHP programuotojai.
„Didžiausia mokyklos pridėtinė vertė – praktinis būsimo specialisto paruošimas per maksimaliai trumpą laiką, vienerius ar dvejus su puse metų“, – pasakoja Jurgita Petraitienė, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos Verslo skyriaus vedėja.
Mokyklą nuo 2016 iki 2019 m. jau baigė per 400 informacinių technologijų specializacijos absolventų, kurie praktiką bei darbą ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos bei užsienio miestuose randa ir glaudžių KLPVM ryšių su verslu dėka.
Pasak J.Petraitienės, didelis šios profesinės mokyklos privalumas – ir nemokamas mokslas. „Visiems stojantiesiems sudaryta galimybė susidraugauti su informacinėmis technologijomis, mokytis ką nors naujo. Įstoję į IT srities programas, ekonomistai, psichologai, fizinio ugdymo specialistai ar kiti, jau turintys pirminę kvalifikaciją, dažnai pasako – tai, ko mokėsi iki šiol, buvo jų pačių klaidingas pasirinkimas“, – teigia ji.
Nauja, Vakarų Lietuvos regione dar nematyta programa ruošiama ir LCC tarptautiniame universitete – netolimoje ateityje šioje aukštojoje mokykloje, kurioje studijuoja jaunimas iš daugiau nei 50-ties valstybių, bus galima rinktis duomenų analitikos bakalauro studijas.
„Programavimas, statistika ir vadyba – šiuos dalykus kaip pasirenkamus jau dabar gali studijuoti skirtingų specialybių mūsų studentai, tačiau norime šias tris kompetencijas sujungti į vieną naują bakalauro lygmens programą. Ją baigę specialistai galės apdoroti milžiniškus kiekius informacijos, vadinamąją „big data“, ir remdamiesi jos analize padės kitiems priimti svarbius sprendimus“, – pasakoja dr. JD Mininger, universiteto prorektorius akademiniams reikalams. Planuojama, kad programa Klaipėdoje startuos po metų.
Koduoti mokysis ir pradinukai
Daugelyje užsienio valstybių IT švietimas šiais laikais prasideda jau nuo pradinių klasių, ši patirtis jau pasiekė ir Lietuvą. Būtent Klaipėdoje kelių savaičių bėgyje startuos precedento neturintis projektas, kai privati kūrybinių technologijų akademija vaikams „Sourcery For Kids“ bus integruota į pradinę „Gilijos“ mokyklą ir taps pradinukų privalomos ugdymo programos dalimi. Prie tokio pilotinio projekto finansavimo prisidėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Nuo 2018 m. kovo uostamiestyje veikiančią nemokamą akademiją, kurią įsteigė JAV programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“ ir kuri be Klaipėdos dar veikia šešiuose Lietuvos miestuose, šiuo metu lanko 42 mažieji 7-12 metų klaipėdiečiai. Netrukus šios pamokos Klaipėdoje bus pasiekiamos kur kas didesniam vaikų skaičiui.
„Labai džiaugiamės, kad didžiausia visoje Lietuvoje pradinė „Gilijos“ mokykla rodys pavyzdį kitoms tradicinėms mokykloms, kaip prioritetą išskirdama technologijas ir paversdama jas formaliojo ugdymo disciplina. Kol kas tai yra pirmoji tokia mokykla Lietuvoje, tačiau kaimyninėse šalyse jau yra daugybė sektinų pavyzdžių, kai vaikai programavimo mokosi jau pradinėse klasėse“, – pasakoja „Devbridge“ atstovė, akademijos „Sourcery For Kids“ vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė.
Planuojama, kad reguliariai vyks pusantros valandos trukmės kūrybiniai užsiėmimai, kurių metu vaikai nuotoliniu būdu mokysis pagrindinių programavimo sąvokų, naudodami jaunimui skirtą „Scratch“ programavimo kalbą.
Anot akademijos vadovės, 2017 m. startavusiu projektu siekiama, kad technologinis raštingumas būtų kuo plačiau prieinamas Lietuvos vaikams nuo pat mažų dienų. Taip sprendžiama ir ilgalaikė IT specialistų trūkumo problema.
„Vienas mūsų tikslų – per dešimt metų Lietuvoje dešimteriopai padidinti į IT mokslus stojančių abiturientų skaičių, – teigia G.Dzindzelėtaitė. – Kita vertus, vertėtų pramokti programavimo net jeigu ir neplanuojate karjeros technologijų srityje – juk ne kiekvienas užsienio kalbą mokantis asmuo dirba vertėju, ir ne kiekvienas mokantis gaminti tampa virėju. Technologinis raštingumas gali tapti įprastu darbo skelbimuose nurodomu reikalavimu, ypač jeigu siūlomas darbas – geriau apmokamas. Pavyzdžiui, JAV penktadalis darbo vietų, už kurias siūlomas bent dvigubai didesnis atlyginimas už minimalų, reikalauja kodavimo įgūdžių“, – teigia G.Dzindzelėtaitė.
IT lengva integruoti į ugdymą
Kita unikali švietimo programa 2018 m. rugsėjį startavo Klaipėdos Baltijos gimnazijoje, kai čia buvo suformuota inžinerinio ugdymo klasė. Šiandien šiai programai, kurioje jau yra trys inžinerinės klasės su 62 mokiniais, suteiktas universitetinės statusas – ji įgyvendinama bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, į abiturientų paruošimą įsitraukęs ir vietos verslas. Norinčiųjų patekti į šią programą skaičius per dvejus metus išaugęs net tris kartus.
„Gimnazijos indėlis į Klaipėdos miesto ateities strategijos kūrimą – tai kryptingas mokinių inžinerinių kompetencijų, tame tarpe ir IT, stiprinimas pasitelkiant Klaipėdos universiteto dėstytojus ir verslo įmonių inžinierius. Šiais metais pamokas veda devyni universiteto dėstytojai, bendradarbiaujame su septyniomis verslo įmonėmis, kuriose mokiniai, atlikdami projektinius darbus, gilina teorines žinias ir iš arti susipažįsta su inžinieriaus profesija“, – pasakoja gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė.
Mokytis inžinerinėse klasėse pasirinkusiems moksleiviams privaloma inžinerijos pamoka, taip pat jie pagal savo poreikius renkasi vieną iš pasirenkamųjų dalykų, tarp kurių yra ir programavimas, 3D modeliavimas, robotika, integruotas IT ir anglų kalbos modelis. Pasak direktorės, inžineriniai gebėjimai nėra ugdomi jokių kitų pamokų sąskaita – nei humanitariniai, bei socialiniai mokslai nė kiek nenukenčia, nes prie bendrojo ugdymo dalykų tiesiog pridedami keli papildomi užsiėmimai.
„Šioje inžinerinėje programoje technologinis raštingumas išsiskiria kaip integruota dalis, kurios neįmanoma atsieti nuo visumos. Pavyzdžiui, norint sukurti robotą, priskirti jam tam tikras funkcijas, reikia mokėti programuoti, o norint valdyti automatikos valdymo procesus įmonėje – taip pat būtina turėti informacinių kūrybinių technologijų kompetencijų, – sako J.Račkauskienė.
Jos teigimu, patirtis rodo, kad informacinės technologijos yra vienas iš tų mokslų, kuriuos lengviausia integruoti tiek į formalų, tiek į neformalų ugdymą.
Technologijų pamokos – ir mokytojams
Tačiau informacinių technologijų raštingumo pamokų reikia ne tik moksleiviams, bet ir jų pedagogams, ypač pradinių klasių mokytojams. Būtent jie turi daugiausiai galimybių technologinę kūrybą integruoti į skirtingus mokyklinius dalykus, tačiau dažnai nežino, kaip tai daryti.
Todėl dar viena privati kūrybinių technologijų akademija „bit & Byte“ mokymus rengia ir vaikams, ir jų mokytojams. Iki šių metų birželio mokytojams skirtoje programoje „Technologijų vedliai“, kurią finansuoja „Google.org“, išvis sudalyvaus 1000 pradinių klasių mokytojų iš visos Lietuvos, 104 iš jų – klaipėdiečiai.
Per tris programos mėnesius mokytojai virtualiai sudalyvauja dvylikoje užsiėmimų su paskirtais mentoriais – technologijų entuziastais ir profesionalais, norinčiais prasmingai skirti laiką švietimui. Čia mokytojos susipažįsta su programavimu, mobiliųjų programėlių kūrimu, virtualios realybės aplinkų narpliojimu ir dirbtinio intelekto treniravimu.
„Mūsų programoje kviečiami dalyvauti ir visiškai patirties su technologijomis neturintys mokytojai. Daugumos kompiuterinio raštingumo įgūdžiai silpni, bet patirtis rodo, kad tai – įveikiamas iššūkis. Baigę mokymus, mokytojai negali atsidžiaugti ir patikėti, kad įveikė programą, – pasakoja „bit & Byte“ vadovė Monika Katkutė-Gelžinė. – Mokytojos supranta technologinio raštingumo ir kūrybos įgūdžių svarbą, todėl aktyviai dalyvauja programoje, vis labiau pasitiki savimi ir vis drąsiau perduoda šiuos įgūdžius vaikams.“
Pasak programos kuratorės, daugiau nei 80 procentų visų programos dalyvių pradėjo taikyti technologijų kūrybą savo pamokose. Mokytojai teigia, kad tokiu būdu išauga vaikų įsitraukimas, atsiskleidžia nauji jų talentai, mokymosi džiaugsmą gali patirti įvairių gebėjimų vaikai.
„Tikime, kad technologinis raštingumas yra XXI a. higiena ne tik vaikams, bet ir juos mokymosi procese lydintiems suaugusiems. Džiaugiamės, kad pokytį galime kurti iš apačios, nelaukdami institucijų sprendimų, o aktyviai dirbdami su mokytojais, kurie supranta technologinio raštingumo svarbą ir vis drąsiau perduoda žinias vaikams“, – įsitikinusi M.Katkutė-Gelžinė.
Jaučiasi įgavusi drąsos
„Technologijų vedlių“ programoje sudalyvavusi Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja Viktorija Beriozkinienė apie tokią galimybę sužinojo tiesiog naršydama „Facebook“. Dalyvauti 80-ties valandų nuotoliniuose mokymuose pernai rudenį ji ryžosi norėdama išmokti programavimo pagrindų.
„Noriu būti informacinių technologijų srityje pasikausčiusi mokytoja, kuri neatsilieka nuo gyvenimo diktuojamų sąlygų ir kuri nustebina savo mokinius. Išmokau ne tik programavimo, bet ir įgijau nuotolinio darbo įgūdžių, o tai šiandien, įvedus nuotolinį mokymą, tapo būtinybe. Esu rami, nes žinau, kaip tai vyksta, kad viskas įmanoma ir tai nėra pasaulio pabaiga“, – atvira V.Beriozkinienė, kaip didžiausią programos naudą įvardijusi įgytą drąsą ir pasitikėjimą savimi.
Mokytoja jau pritaiko kai kuriuos įgytus įgūdžius dirbdama su vaikais, tačiau nuo naujų akademinių metų pradžios ketina reguliariai – bent kartą per savaitę – išmoktų dalykų mokyti ir savo pradinukus. „Tikiuosi, kad dar nebus išgaravusios mano žinios. Prieš pradėdama mokslus net programų ir įrankių pavadinimų nežinojau, o dabar jau pati ir programuoti moku, ir „Zoom“ bei „Kahoot“ programėles pilnai naudoju“, – džiaugėsi V.Beriozkinienė.
