Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, parenkant savivaldybes pilotiniam projektui žiūrėta, kad jos būtų skirtingos – atsižvelgta į jų gyvenamosios vietos tipą, gyventojų skaičių, mokyklų tinklą, į tai, ar jose yra mokyklų tautinės mažumos kalba.
Projekto dalyves iš pareiškusių norą jame dalyvauti savivaldybių atrinko ŠMM. Jei projektas pasiteisins, bus sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.
Ministrė tvirtina, kad klasės krepšelio metodika užtikrintų didesnį skaidrumą, lygybę ir teisingumą: neliktų disproporcijų tarp realaus mokinių skaičiaus ir nustatyto standarto, finansinių paskatų mokykloms turėti perpildytas klases, o mokymo lėšų paskirstymas mokykloms būtų tolygesnis ir racionalesnis.
Pačią eksperimentinę klasės krepšelio metodiką Vyriausybė patvirtino praėjusią savaitę. Nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai pirmose-dešimtose klasėse: mažiausias – esant 9–11 mokinių, vidutinis – esant 12–20 mokinių ir didžiausias – esant 21 ir daugiau mokinių viename sraute. Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1-10 klasėse 9 mokiniai, 11-12 klasėse 15 mokinių.
Jei klasėje yra mažiau nei nustatytas skaičius, bus skiriama dalis krepšelio. Pavyzdžiui, 1-10 klasėms, kuriose yra 1-4 vaikai, bus skiriama 0,33 minimalaus krepšelio dydžio, jei klasėje yra 5-8 vaikai – 0,5 minimalaus krepšelio dydžio ir t.t. Toks skaičiavimas, anot Vyriausybės, leis užtikrinti pakankamą ugdymo finansavimą jungtinėse klasėse.
Naujos metodikos finansavimo principas skiriasi nuo mokinio krepšelio – ugdymo lėšos apskaičiuojamos klasei, o kitos mokymo reikmės (švietimo pagalba, valdymas, mokymo priemonės ir kt.) – mokiniui.
