„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Klestinčiame turizmo sektoriuje specialistai tapo aukso vertės

Valstybinis turizmo departamentas fiksuoja džiuginančias tendencijas. Turistų srautas į Lietuvą auga net ir ne sezono metu. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius šalį bent vienai dienai aplankė pusė milijono svečių iš užsienio.
Studentai
Studentai / KVK nuotr.
KVK nuotr./Jurgita Kasparienė
KVK nuotr./Jurgita Kasparienė

Balandžio pabaigoje startavęs kruizinės laivybos sezonas taip pat žada stulbinančius rezultatus – vien Vakarų Lietuvoje laukiama apie 80 tūkstančių turistų, atvysiančių laineriais. Kaip juos sutikti, aptarnauti ir išlydėti, kad vėl sugrįžtų, iššūkis visoms turizmo sektoriaus grandims. Joms specialistus rengiančios Klaipėdos valstybinės kolegijos Turizmo ir rekreacijos katedros vedėja Jurgita Kasparienė atvirauja, kad daugelį studentų darbdaviai nusižiūri jau pirmaisiais studijų metais.

– Turizmo administratoriai Klaipėdoje rengiami jau gerą dvidešimtmetį. Per tą laiką į darbo rinką išleistas ne vienas šimtas profesionalių specialistų, tačiau darbdaviams jų vis dar trūksta.

– Turizmo mastai auga, tad, natūralu, kad auga ir žmogiškųjų išteklių poreikis. Turizmo administravimo studijos prieš porą dešimtmečių buvo profesinis startas dabartiniams turizmo agentūrų, viešbučių, SPA ir sporto centrų vadovams. Jie plečia savo veiklą, tad diktuoja ir specialistų poreikį. Tačiau pastebėjome, kad ne tik jiems, o ir smulkesniam verslui verkiant reikia mūsų parengtų specialistų.

Jei didieji turizmo, poilsio ir sveikatingumo centrai darbuotojus prisivilioja be vargo, tai maždaug pusšimtį kilometrų nuo Klaipėdos nutolusiuose miestuose, gyvenvietėse ar kaimeliuose su personalu striuka. Natūralu jaunuolius veikia didmiesčio sindromas. Nepaisant to, mes skatiname juos bent praktikos laikotarpiui vykti atokiau nuo Klaipėdos ar Palangos.

– Atrodo, kad ne potencialūs darbuotojai dabar konkuruoja dėl darbo vietos, o darbdaviai dėl darbuotojų.

– Darbdaviai dažnai varsto kolegijos duris, norėdami susirinkti sau profesionalų komandą. Vieni čia skaito paskaitas ir dalinasi savo praktine patirtimi, kiti organizuoja konkursus į stažuotes jų organizacijose pretenduojantiems studentams, treti supažindina su siūlomomis profesinėmis galimybėmis. Taip net 25 proc. studentų dar mokydamiesi užsitikrina darbo vietas, o gavę diplomus nė nemąsto apie galimybę mindžikuoti darbo biržos klientų gretose.

KVK nuotr./Studentas
KVK nuotr./Studentas

– Turizmo sektoriaus specialistų poreikis diktuoja ir atlygio sąlygas. Kokios algos šiais dienai gali tikėtis darbo rinkos naujokas?

– Turizmo sektoriaus įvairiapusiškumas leidžia darbdaviams taikyti platų spektrą motyvacijos priemonių. Darbuotojai gali būti skatinami suteikiant jiems galimybę naudotis organizacijos paslaugomis: SPA procedūromis, sporto baze, kelionėmis, maitinimu. Žinoma, svarbiausiai – finansinė atlygio išraiška. Mano žiniomis, turizmo sektoriaus naujokams mokamas bent 600 eurų mėnesinis atlygis į rankas.

– Papasakokit, ne tik apie atlyginimo dydį, o ir kokios profesinės perspektyvos laukia tokio specialisto.

– Neseniai viename SPA centre praktiką atlikęs mūsų studentas buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju. Tai rodo, kad kolegijos stadijas baigę absolventai gali drąsiai pretenduoti į vadovaujančias pozicijas. Pastaraisiais metais labai sparčiai auga turizmo tarptautiškumo kreivė. Organizacijos įsilieja į įvairių tarptautinių asociacijų ar sąjungų gretas. Tai kelia kartelę ne tik pačiam šalies turizmo sektoriui, o ir besidarbuojantiems jame. Vis daugiau konferencijų ir renginių – tarptautiniai, vis daugiau klientų – užsieniečiai. Tad ir mąstyti tenka vis globaliau. O čia jau nekvestionuojamas užsienio kalbų valdymas, tarptautinio protokolo ir svetimų kultūrų išmanymas.

– Tokių gebėjimų vien mokydamasis auditorijoje, vargu, ar įgysi. Kaip užtikrinamas studentų orientavimasis į tarptautiškumą?

– Čia labai gelbėja studentų mobilumo programos, leidžiančios jaunuoliams raižyti pasaulio žemėlapį. Turizmo ir poilsio krypties studijas gliaudantys studentai žinias gilina Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Norvegijos, Latvijos, Vengrijos, Rumunijos aukštosiose mokyklose. Dėstytojams taip pat nėra kada užsisėdėti. Jų stažuočių mastai jau seniai peržengė nacionalines ribas, o kryptys nusidriekė į Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų sveikatingumo organizacijas.

– Turizmo ir poilsio krypties studijos vienos populiariausių Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Studentų srautas liudija, kad šios programos dar ilgai gyvuos. Kokie iššūkiai laukia ir jų, ir būsimųjų absolventų?

– Vakarų Lietuva visada buvo turistų traukos centras. O netrukus tai taps ir sveikatingumo paslaugų oaze. Pajūryje planuojami keli nauji didžiuliai sveikatingumo centrai. Kolegijos pareiga ir juos, ir jau veikiančias sveikatingumo bei sveikatinimo bendroves aprūpinti profesionaliais specialistais. Kaip tik todėl ir investuojame į neseniai startavusią, tačiau spartų pagreitį įgaunančia Sveikatingumo paslaugų vadybos programą. Ją baigusiuosius akimirksniu išgraibsto apgyvendinimo, sveikatingumo, laisvalaikio, turizmo informacijos centrai, grožio terapijos, pramogų ir kitokias paslaugas teikiančios organizacijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“