Konferenciją savo pranešimu pradėjusi rašytoja bei visuomenės veikėja Unė
Kaunaitė pristatė vieną iš mokymo būdų – susiejimo su savimi metodą. Kodėl reklamos dažniausiai kupinos asmeninių teiginių ar kreipinių: „Aš myliu tai“; „Ką jūs rengsitės šiandien?“. Nes informaciją, kurią siejame su savimi, mes atsimename geriausiai. Ištirta, jog vaikas, kuris rašo rašinius pirmuoju asmeniu, juos rašo ilgesnius, daro mažiau klaidų. Pranešėja išbandė šį metodą istorijos pamokose ir mokinių testo rezultatai patvirtino metodo efektyvumą.
Ko mokyti, kai žmones keičia robotai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ieškojo atsakymo, ko reikėtų mokyti vaikus, kai darbuotojus sparčiai keičia kompiuterinės technologijos, robotai? Kokie įgūdžiai ateityje padėtų jiems išlikti darbo rinkoje?
„Viena iš mokyklos funkcijų yra ne išmokyti faktų, bet sukurti norą, motyvaciją mokytis toliau. Mintis, kad išėjęs iš universiteto jau viską turi, yra labai klaidinga. Lietuvoje gyventojai visą gyvenimą mokosi 6 kartus rečiau, nei pažangiose valstybėse“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Vystantis naujausioms technologijoms, jau šiandien aišku, kad daugelyje darbų žmones pakeis kompiuteriai. Kompiuterių skaičiavimo galia padvigubėja kas 16 mėnesių – kuo jie galingesni, tuo didesnė tikimybė, jog gali patys priimti sprendimus. Šios technologijos pavyzdys –save vairuojantys automobiliai.
Kartu ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, todėl greičiausiai ilgės ir metai, kuriuos teks praleisti dirbant. Taigi ką turime perduoti šiuolaikiniams moksleiviams? N.Mačiulio nuomone, norą bei motyvaciją mokytis visą gyvenimą, nuolat tobulėti profesinėje srityje.
Tačiau vaikai šiandien yra įsitraukę į virtualų pasaulį – kaip atkreipti jų dėmesį, paskatinti klausyti mokytojo? Vytauto didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė doc. dr. Rita Bendaravičienė atskleidė, kaip turėtų nusiteikti ir atrodyti mokytojas–lyderis.
O kiek laiko turi mokytojas lyderio įvaizdžiui sukurti? Naujausi tyrimai rodo, kad auditorija apie tai nusprendžia per 100 milisekundžių – maždaug tiek, kiek trunka spragtelti pirštais. Gera žinia – lyderystės išmokstama, ir apie 70-80 proc. žmonių turi galimybę tapti lyderiais.
„Būna visokių dienų, tačiau į auditoriją turi įeiti tik su pozityvia energija“, – pabrėžė pranešėja. Ir praktiškai pademonstravo pavyzdžius, kaip atrodo nuo gyvenimo pavargusi mokytoja. Tačiau pernelyg aktyvus ir entuziastingas kalbėtojas auditoriją taip pat erzina ir atrodo keistai. Pranešėja patarė kasdien bent porą minučių patreniruoti ne liežuvį, o kūno kalbą.
Mokymasis per žaidimą
Po pranešimų bendrovės „Biznio mašinų kompanija“ atstovas Rimantas Mačernis pademonstravo elektroninių lentų galimybes mokytojams. Norėdamas sukurti interaktyvią užduotį mokytojas turi mokėti tik rinkti tekstą klaviatūra. Pasaulyje populiarėja mokymasis per žaidimą – kai testai formuojami kaip lenktynės, varžybos, skatinamas mokinių azartas.
Toliau konferencijoje Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio kokybės užtikrinimo skyriaus vedėja Edita Sederevičiūtė kalbėjo apie pokyčius ir jų baimę.
Ar mokytojai naudojasi technologijomis? Atlikus mokytojų apklausą paaiškėjo, jog tie, kurie nesinaudojo, buvo tiesiog nepasiruošę pokyčiams, jei mokinių tėvai neprašydavo jų dirbti su naujomis technologijomis, jie to ir nedarydavo.
Ugdymo plėtotės centras pastaruoju metu surinko visas skaitmenines mokymo priemones į vieną katalogą – jos pateikiamos svetainėje „Ugdymo sodas“ kartu su patarimais, kaip šiuo turiniu naudotis. Šiuo metu skaitmeninį ugdymo turinį planuojama atnaujinti.
Kompiuteris niekada nepakeis mokytojo
Tuo metu Bronislovas Burgis, buvęs KTU gimnazijos direktorius bei matematikos mokytojas susirinkusius nuramino pateikdamas argumentus, kodėl kompiuteris niekada nepakeis mokytojo. B.Burgis teigė, jog kompiuterinės programos negali sumodeliuoti emocijų, šypsenų, pauzių, žvilgsnio, kita vertus, kompiuterinė programa nepyksta ir niekada nepavargsta.
„Kokį aš matau mokytojo ir informacinių technologijų tandemą? Mokytojas pateikinėja temas, klausimus, užduotis, o kompiuteris – atsakymus“, – siūlė B.Burgis.
Pranešėjo nuomone, mokytojas gali užsiminti apie kokį nors dalyką, įdomybę ir paprašyti mokinių likusią dalį informacijos atrasti internete. „Mokytojas taip pat gali panaudoti kompiuterį anonimiškam objektyviam vertinimui. Anoniminėms diskusijoms. Jūs turbūt nesutiksite dabar su manimi padiskutuoti sekso klausimais? Bet turbūt atsivertumėte, jeigu tai būtų visiškai anonimiška“, – provokavo B.Burgis.
Dėstydamas, ko nereikėtų daryti, B.Burgis akcentavo, jog negalima klasių paversti kino salėmis. „Skaidrės ir visa kita gali būti naudojama tik epizodiškai. Negalima jų kartoti ir demonstruoti tų pačių kelis kartus“, – pabrėžė pranešėjas.
Taip pat, jo nuomone, mokytojams reikia pagalbos ruošiantis pamokai, kurioje bus naudojami kompiuteriai, išmaniosios technologijos. „Kiekvienas mokytojas turi turėti kompiuterijos asistentą. Tai gali būti net ir moksleivis. Mokytojas turi susitelkti į mokymą, į vaikus, o ne galvoti, ar veiks?, – sakė B.Burgis. – Vargas matyti kai kuriuos mokytojus kompiuterių ar išmaniojoje klasėje – jie baimingai dairosi, rankos dreba. Geriau jau paliktų vaikus vienus ir jie vieni iš kitų daugiau išmoks.“
Reikia išeiti iš komforto zonos
Po B.Burgio kalbėjęs TEO šiuolaikinės mokymo aplinkos produkto vadovas Tadas Bielskis teigė, jog ši bendrovė jau 13-oje mokyklų įrengė šiuolaikines mokymosi klases. Vaikai kompiuteriu pateikiamas užduotis priima kaip žaidimą. Mokytojai tvirtina, jog kompiuterio ekrane pateikiamos užduotys paįvairina darbą, nes vaikai nemėgsta ilgų kalbų, dėstymo. Vis tik mokytojai pripažino, jog norint pradėti darbą išmaniojoje klasėje, reikėjo išeiti iš savo komforto zonos.
Kaip šis „išėjimas“ atrodo praktiškai pademonstravo Simono Daukanto progimnazijos biologijos mokytojas Mindaugas Velmunskis. Jis uždavė konferencijos dalyviams vieną iš 6 klasei skirtų EMA elektroninių pratybų užduočių.
Pats M.Velmunskis yra pastebėjęs, jog gavęs per sudėtingą užduotį mokinys pyksta, stumia kompiuterį į šoną ir praranda motyvaciją ką nors daryti apskritai. EMA elektroninės pratybos suteikia galimybę pateikti lengvesnę ar sunkesnę užduotį mokiniui, kitiems klasės draugams to net nežinant.
Elektroninės pratybos yra patogios naudoti: biologijos mokytojas prisiminė, jog vienas iš jo auklėtinių užduotus namų darbus daro važiuodamas autobusu iš treniruotės – išmaniojo telefono ekrane. Tuo metu mokytojui ištaisyti visos klasės užduotis užtrunka vos pusvalandį.
Koks mokytojo prestižas
Švietimo ekspertas, vadovėlių autorius bei EMA pratybų konsultantas Evaldas Bakonis, baigdamas konferenciją svarstė, koks šiandien yra mokytojo prestižas. Bent jau politikai prieš rinkimus sutartinai deklaruoja, kad mokytojo prestižas yra kritęs, reikia jį kelti.
E.Bakonis patyrinėjo šį klausimą iš istorinės perspektyvos: ir tarybiniais laikais, ir atgavus nepriklausomybę apie 1992-1993-uosius metus, visuomenės požiūris į mokytojus ir jų padėtis, gaunamas atlyginimas buvo panašūs. Mokytojai aukštinti nebent Tarpukario laikais.
Pranešėjas padarė išvadą, jog galima pamatuoti tik konkretaus mokytojo prestižą, o ne visų šios profesijos atstovų. Mokytojas turi išlikti eruditu, jog žinios negali apsiriboti vien dėstomo dalyko žiniomis. Į erudicijos sąvoką įeina ir gebėjimas naudotis naujosiomis technologijomis. „Jokia valstybė, jokie įstatymai ir joks atlyginimas nepakeis mokytojo prestižo, jei pats mokytojas pats nesistengs to prestižo pakelti“, – tokia mintimi konferenciją užbaigė E.Bakonis.
