Svarbu! Nors tyrimas visa dar yra vykdomas, tačiau išankstiniai jo rezultatai ir įžvalgos bus aptariami lapkričio 25 – 26 dienomis vyksiančioje parodoje „Mokykla“. Šiame straipsnyje yra pateikiame tarpiniai tyrimo eigos ir išvadų vertinimai.
Nacionalinį tyrimą „Neformaliojo ugdymo poveikis brandžios ir sėkmingos asmenybės formavimuisi“ sudaro 3 dalys: 2 kokybinės ir 1 kiekybinė, reprezentatyvi jaunų žmonių apklausa.
Pirmoji kokybinė dalis (interviu su jaunuoliais) buvo skirta išsiaiškinti subjektyvų jaunų žmonių požiūrį į asmens sėkmę: kas, jų nuomone, daro žmogų sėkmingu ir brandžiu.
Šie duomenys padėjo „konceptualizuoti“, apibrėžti sėkmės ir brandos sąvokas tolesniam tyrimui. Viso tyrime dalyvavo daugiau nei 800 respondentų, iš 10 Lietuvos regionų, atstovaujančių didžiuosius miestus, rajonų centrus, miestelius ir kaimo vietoves, kurių amžius – 18–35 metai.
Tarpinius tyrimo duomenis komentavęs LVJC vadovas Valdas Jankauskas pastebėjo, jog nors asmens sėkmę visuomenė yra įpratusi tapatinti su sėkminga karjera, tyrimas atskleidė žymiai platesnį sėkmę lemiančių faktorių spektrą.
Sėkmės fenomenas
„Sėkmingo (kas, dažniausiai, reiškia ir laimingo) žmogaus gyvenime itin svarbią vietą užima ne tik karjera ir finansinis stabilumas, bet ir santykiai šeimoje, ryšiai su bičiuliais ir sveikatos būklė.
Jeigu valgysime nekokybišką maistą ir nejudėsime – neturėsime sveikatos ir laimingais nebūsime. Jeigu 80 proc. laiko skirsime karjerai, turėsime bėdų šeimoje. Todėl visose srityse turi būti išlaikyta harmonija“, – įžvalgomis dalijosi LVJC vadovas.
Preliminariais tyrimo rezultatais buvo pastebėta, jog sėkmingos asmenybės (subjektyvi) samprata tarp Lietuvos jaunų žmonių yra labai panaši – dauguma respondentų sutinka dėl tų pačių sėkmingai asmenybei būdingų požymių.
„Didžioji dalis apklaustųjų teigė žinantys, kokių kompetencijų reikia sėkmei pasiekti. Tačiau kodėl vieni ją pasiekė, o kiti – ne?“, – tyrimo intrigą pristatė V.Jankauskas.
Jo teigimu, atsakymas į šį klausimą gali slypėti veiklume: „Sėkmingos asmenybės veikia. Apie tai byloja ir sėkmės istorijų pavyzdžiai – Steve'o Jobso, Henry'io Fordo biografijos. Šie žmonės daug dirbo, daug klydo, iš klaidų mokėsi, ir galiausiai pasiekė savo tikslus“, – komentavo neformaliojo ugdymo specialistas.
Kompetencijos, kurios leidžia veikti
„Neformalus švietimas ne tik leidžia praktiškai išmėginti tam tikras žinias, bet ir įkvepia, bei motyvuoja veikto toliau, nes į neformaliojo švietimo veiklas vaikai ir jaunimas ateina savo noru, jie kažkuo susidomi ir yra linkę tęsti savo veiklą“, – atkreipia dėmesį V.Jankauskas.
Sėkmingos asmenybės veikia. Apie tai byloja ir sėkmės istorijų pavyzdžiai – Steve'o Jobso, Henry'io Fordo biografijos
Tiesa, LVJC vadovas atkreipia dėmesį, jog šiandieninė neformaliojo ugdymo veikla turi būti orientuota ne tik į užsiėmimo turinį (šokį, dainavimą, piešimą ar kt.), bet ir į kompetencijų ugdymą: „Neformaliojo ugdymo užsiėmimų metu vaikai turi mokytis komunikuoti, dirbti komandoje, priimti savarankiškus sprendimus.“
Šią tezę papildo ir tyrimo metu pastebėta tendencija, jog sėkmingos asmenybės daugiau pabrėžė komandinio darbo įgūdžių svarbą: neformalaus ugdymo patirtyse įgyti gebėjimai dirbti komandoje pasitarnavo ir tolimesniame jų gyvenime.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog sėkmingos asmenybės formavimosi raidai įtakos turi auklėjimas šeimoje.
„Kartais mes, tėvai, per daug stengiamės apsaugoti savo vaikus nuo išorės pavojų. Mėginame apsaugoti juos nuo galimų sunkumų arba net nuo liūdesio, dažnai atimdami iš jų pasirinkimą veikti patiems, nors iš tiesų turime jiems leisti augti realioje aplinkoje – juk jiems toliau teks gyventi patiems, tad jau nuo ankstyvų dienų jie turi būti tam ruošiami savo artimoje aplinkoje“, – komentavo V.Jankauskas.
