„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Koks likimas laukia Lietuvos kolegijų?

Švietimo reforma Lietuvoje sutikta labai jautriai ir tapo viena labiausiai eskaluojamų temų viešoje erdvėje. Vis dėlto, iki šiol daug buvo kalbama tik apie patį mokslo piramidės smaigalį – universitetus. Tačiau kas laukia kolegijų, kaip atrodys kompleksinė mokslo ir studijų institucijų pertvarka, apimanti ne tik aukštąsias mokyklas, bet ir mokslo institutus bei profesines mokyklas?
Švietimas / 123rf.com nuotr.
Švietimas / 123rf.com nuotr.

Kalbama tik apie ledkalnio viršūnę

Vyriausybės parengtos aukštojo mokslo gairės ir premjero Sauliaus Skvernelio bei Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės išsakytos mintys, kad švietimo tinklo optimizavimas sieks kokybės, o ne kiekybės ir dėl to gali ženkliai sumažėti aukštųjų mokyklų skaičius, akademinės bendruomenės buvo sutiktos su nerimu ir didelėmis diskusijomis, teigiama išplatintame pranešime spaudai.

Keturi Lietuvos universitetai: Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) nusprendė nedelsti, imtis lyderių vaidmens ir įkūrė Universitetų pažangos konferenciją (UPK). Pasak jų vadovų, šie universitetai stengsis paremti Vyriausybės politinę valią pertvarkant Lietuvos universitetų sistemą ir tai darys savo pavyzdžiu, nesirūpindami vien tik išlikimu bei grąžos elementais. Ką tuo tarpu darys kiti Lietuvos universitetai, kurie nepateko į Fantastinį ketvertą (angl. Fantastic four) ir ar pavyks jiems surasti bendrą kalbą su UPK – nėra aišku. Kaistant atmosferai aukštojo mokslo sektoriuje, savo planus apsijungti patvirtino Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU). Žinoma, kad tuo pačiu susijungimo keliu nori eiti KTU ir LSMU universitetai.

Didelis atgarsis nuvilnijo ir iš Šiaulių bei Klaipėdos pusės, kur savivaldybių ir akademinio pasaulio atstovai susirūpino šių miestų universitetų likimu ir galimybėmis išlikti. Kol kas ministerijos ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovai laukia aukštųjų mokyklų siūlymų, tačiau tikėtis, kad jos pačios pareikš norą užverti duris, prisijungti prie kitos mokyklos ar tapti jos padaliniu – mažai vilties. Tą parodė ir pastarieji metai, per kuriuos, papildomai finansuojant, susijungė tik du universitetai: buvęs Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija tapo LSMU.

Ko gali tikėtis kolegijos?

Universitetai yra sistemos aukščiausia pakopa, todėl jiems skiriama daugiausiai dėmesio. Tačiau permainos palies ir kitą aukštojo mokslo sektorių – kolegijas. Pasak LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nario prof. dr. Arūno Gumuliausko, nemažai diskutuojančio apie galimus pokyčius su Lietuvos kolegijomis, yra juntama per didelė būsimų pokyčių baimė.

„Mokslo piramidėje yra 8 lygiai, o kolegijos turi užimti tą vietą, kuri joms priklauso – pirmą po universiteto. Kolegijų kaip ir universitetų yra stipresnių ir silpnesnių, tad be abejonės reikia peržvelgti kolegijų veiklą: vienas derėtų labiau artinti prie universitetų, kitas - prie profesinių mokyklų, trečios jau „įlindo“ į universitetų rengiamas programas. Šiandien viską reikia atstatyti į savo vietas.

Klausiama, ar Šiauliuose išliks kolegija, ar universitetas. Aš manau, kad turi išlikti abu, tik jie turi užimti atitinkamas nišas. Mes norime, kad kolegijos tampriau bendradarbiautų su universitetais ir profesinio rengimo centrais. Kol kas dar viskas yra svarstoma. Aktyviai bendradarbiauju su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, vasario 22 dieną Kaune vyks ir kolegijų organizuojamas forumas, kur aptarsime probleminius klausimus“, - sako prof. dr. A.Gumuliauskas.

Klausiama, ar Šiauliuose išliks kolegija, ar universitetas. Aš manau, kad turi išlikti abu, tik jie turi užimti atitinkamas nišas. Mes norime, kad kolegijos tampriau bendradarbiautų su universitetais ir profesinio rengimo centrais, - sako prof. dr. A.Gumuliauskas.

Koleginis tinklas turi mažėti

Švietimo komiteto nariui dėl kolegijų tinklų optimizavimo pritaria ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) Prezidiumo narys, Kauno technikos kolegijos (KTK) vadovas Nerijus Varnas.

„Aukštajam mokslui yra reikalinga pertvarka, tačiau šiandien svarbu kalbėti ne tik apie universitetus, bet ir apie kolegijas. Kolegijų sektorius jau turi sėkmingą patirtį, vykdant pertvarkos ir optimizavimo procesus, kadangi dabar veikiančios 12 valstybinių kolegijų buvo suformuotos tarpusavyje jungiant beveik 80 institucijų, veikusių Lietuvoje daugiau kaip prieš 17 metų. Taip pat reikia pripažinti, kad šiandien ne visos valstybės finansuojamos aukštosios mokyklos atitinka steigėjo lūkesčius kokybės kontekste ir aukščiausius studijų standartus.

Natūralu, kad tose kolegijose, kuriose drastiškai kasmet mažėja studentų skaičius ir studijų programos tampa nepaklausiomis, turi būti daromos permainos. Pokyčiai jau prasidėjo, tačiau jie vyksta labai lėtai. Vienas iš pavyzdžių yra Žemaitijos kolegija, kurios veikla dar 2012 m. buvo įvertinta neigiamai, o praėjusiais metais ji buvo neakredituota“, - teigia N.Varnas.

Pasak KTK direktoriaus, nustačius aiškius ir konkurencingus kokybinius kriterijus bei pakėlus stojamąjį balą, išliks tik stipresnės plataus profilio arba specializuotos kolegijos, o silpnesnės turės jungtis su kitomis kolegijomis, profesinio ugdymo centrais ar tapti universitetų filialais. Tokiu būdu, jungiant aukštąsias mokyklas, bus telkiami geriausi dėstytojai ir tyrėjai, racionaliau panaudojamos aukštųjų mokyklų išlaidos, skirtos infrastruktūros ir personalo išlaikymui. Taip pat bus mažinamas identiškų ar labai panašių studijų programų skaičius sektoriuje, išgryninant stipriausias institucijas, galinčias geriausiai parengti vienus ar kitus specialistus.

„Šiandien visoms valstybinėms aukštosioms mokykloms be krepšelių yra skiriamas ir bazinis finansavimas. Tačiau mūsų sektoriuje vienos kolegijos su panašiu biudžetu priima ir rengia 500 ar 700 pirmakursių, kitos tik 200. Tai reiškia, kad kai kuriose kolegijose daug bazinio finansavimo lėšų kaip ir universitetuose suvalgo administracijos išlaikymas. Neracionalus valstybės pinigų naudojimas yra skiriamas tam, kad dirbtinai išgyventų viena ar kita aukštojo mokslo įstaiga, kuri, deja, nebeturi reikiamo potencialo ir perspektyvų. Pasižiūrėkime į prastėjančius paskutinių 3-4 metų studentų priėmimo rezultatus. Juk siekiant studijų ir mokslo kokybės gerinimo, kartelė bus keliama vis aukščiau, todėl gyvybės palaikymas nepakeis studijuojančiųjų skaičiaus, galiausiai ženkliai nukentės studijų kokybė, studentų lūkesčiai.

Norinčios sėkmingai veikti, kolegijos privalo ne tik realizuoti reikalingas ir patrauklias studijų programas, bet ir turi būti tampriai susijusios su regiono bei verslo poreikiais, spręsti aktualius visuomenės ar valstybės uždavinius. Kolegijų sektorius tokius poreikius atliepia tiesiogiai. Pavyzdžiui, Kauno technikos kolegija itin artimai dirba su verslu. Visos studijų programos turi bendrai įsteigtas laboratorijas. Kai kurių kaip „Kitron“ elektromontažo laboratorija veikla yra orientuota ir į verslo poreikius. Ši laboratorija yra vienintelė tokia Baltijos šalyse. Mūsų partneriai, kompanija „Kitron“, į ją investavo jau virš 100 tūkst. eurų ir čia yra rengiami ne tik studentai, tačiau ir perkvalifikuojami darbo rinkoje esantys specialistai, keliama jų kompetencija. Tai tik vienas pavyzdys, kur savo stiprybes panaudoti ir kaip savo veiklą pakreipti gali kolegijos. Tačiau keistis turi visi“, - sako KTK direktorius.

Vienodi kriterijai – skirtingas finansavimas

N.Varno teigimu, šiandien taip pat yra svarbu suprasti, kokių specialistų reikia rinkai ir kokiomis sąlygomis konkuruoja kolegijos ir universitetai.

„Lietuvoje kolegijos dar nėra tokios populiarios kaip D.Britanijoje, Vokietijoje, Suomijoje ar Lenkijoje, kur studentams yra galimybė baigti kolegijose magistrantūrą ar net doktorantūrą. Taip pat dar nesame tokie madingi kaip universitetai, kurie turi šimtametes istorijas, ilgą laiką buvo vieninteliai, suteikiantys aukštąjį išsilavinimą, todėl dažnai tampa prioritetiniu moksleivių pasirinkimu. Ši situacija po truputį kinta, kadangi aukštųjų mokyklų absolventai ir jų darbdaviai šiandien nori ne tik teorinių žinių bei išsilavinimo, bet ir realios praktinės patirties bei pritaikomų veikloje žinių, kurios įgyjamos kolegijose. Deja, šiandien turime labai didelį skaičių parengtų specialistų, kurie Lietuvoje nereikalingi, nes jiems trūksta praktinių įgūdžių.

Reikia išsigryninti programas, atsisakyti dubliavimo tarp universitetų ir kolegijų bei neperkrauti rinkos konvejeriu ruošiamais studentais, kurių asmeniniai lūkesčiai ir gebėjimai neadekvatūs šiandienos poreikiui, – dėsto Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos Prezidiumo narys.

Galime pažvelgti į pramonės sektorių, kur aukščiausio lygio specialistų, kuriančių produktus, medžiagas ar technologijas reikia gerokai mažiau nei kolegijose ruošiamų inžinierių, kurie geba dirbti su tokiais produktais, medžiagomis ar technologijomis. Aukščiausio lygio specialistai turi būti patys geriausi, tačiau jų reikia mažiau, ko gero, tas santykis yra 1:3 ar 1:5. Todėl reikia išsigryninti programas, atsisakyti dubliavimo tarp universitetų ir kolegijų bei neperkrauti rinkos konvejeriu ruošiamais studentais, kurių asmeniniai lūkesčiai ir gebėjimai neadekvatūs šiandienos poreikiui“, – dėsto Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos Prezidiumo narys.

Pasak N.Varno, kitas svarbus aspektas yra universitetams ir kolegijoms taikomi kokybiniai kriterijai ar stojamojo balo suvienodinimas.

„Dauguma kolegijų pasisako už stojamojo balo didinimą. Pasigirsta kalbų, kad universitetų ir kolegijų kriterijai turi būti vienodi. Galima ir apie tai kalbėti, tačiau tada aiškiai turime pasakyti, kad ir finansavimas bus vienodas, kuris, deja, šiandien, imant valstybinių kolegijų ir valstybinių universitetų sektorius, skiriasi beveik šešis kartus kolegijų nenaudai. Pavyzdžiui, 2015 m. visas valstybinių kolegijų sektorius (12 kolegijų) turėjo 58 mln. eurų finansavimą. Lygiai tokį patį finansavimą, t.y. 58 mln. gavo ir vienas iš top 4 universitetų. Nesiūlau kažko suabsoliutinti, reikia objektyviai matuoti ir kitus rodiklius, tokius kaip studentų pasitenkinimas studijomis, jų sudėtingumas ar absolventų integracija į darbo rinką, tačiau, kalbant apie suvienodintus reikalavimus, reikia kalbėti ir apie vienodas finansavimo sąlygas“, – skirtumus akcentuoja N.Varnas.

KTK direktoriaus teigimu, suteikus kolegijoms vienodas galimybes, jos jau įrodė savo veiklos efektyvumą.

„Kolegijų taikomųjų tyrimų potencialą parodo ir priemonės „Inovaciniai čekiai“ rezultatai. Vos tik buvo sudarytos galimybės dalyvauti kartu su universitetais ir teikti paslaugas, kolegijos atliko didelę dalį taikomųjų tyrimų, finansuojamą pagal šią priemonę. Tikiu, kad kolegijų tinklo pertvarka nėra tikslas savaime ir tikrai kalbėsime, kokio rezultato siekiame, ko mes tikimės. Mano nuomone, Lietuvoje, kaip taikomųjų mokslų aukštosios mokyklos, galėtų sėkmingai ir efektyviai veiklą vykdyti 7-8 valstybinės kolegijos“, – prognozuoja N.Varnas.

Šiandien Lietuvoje veikia 12 valstybinių ir 10 privačių kolegijų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs