- Tai koks tas šiuolaikinio vertėjo darbas?
Ana Bulienė: Patrauklus ir perspektyvus (šypsosi). Galima dirbti įvairiomis valandomis, rinktis vertimo tekstus, neprisirišti prie darbo vietos ir turėti galimybę keliauti neprarandant pajamų šaltinių. Kita vertus, įdėjus ypač daug pastangų, baigus profesionalias vertimo studijas ir gilinant savo žinias specifinėje vertimo srityje galima ilgainiui išvykti dirbti ir į Europos Komisiją ar versti tarptautinei kompanijai ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. Taigi, šis darbas suteikia daug galimybių save realizuoti neatsisakant laisvės gyventi, keliauti, bendrauti ir dirbti su ta kalba, kurią esi įvaldęs. Dabar ypač perspektyvu mokytis skandinavų, Azijos šalių kalbų, nes šių šalių ekonomikos sparčiausiai auga, ir jiems tikrai reikia europiečių, kalbančių jų kalba.
Giedrė Liutkevičiūtė: Pritariu kolegei ir pridurčiau, kad tai atsakingo, smalsaus, linkusio tobulėti ir gilintis specialisto darbas. Pasiekus aukštą profesinį lygį vertėjas gali tikėtis daugiau vertimo siūlymų, rinktis jam įdomias temas, tinkamos trukmės vertimus, specializuotis konkrečioje srityje, kelti savo finansines sąlygas. O šiuolaikinės technologijos, vertimo programų ir žodynų persikraustymas į serverius „debesyse“ ir internetą šią profesiją paverčia itin mobilia.
Vilhelmina Vaičiūnienė: Mes stebime labai didelį studentų požiūrio į vertėjo specialybę pokytį, lygindami pirmakursius ir baigiančiųjų studijas studentų elgseną. Dažnai pirmakursiai įsivaizduoja, kad mokytis vertimo lengva, nes anglų kalbą jie jau moka, tačiau universitete ilgainiui supranta, kad vien kalbos įgūdžių nepakanka. Reikia išmanyti, kaip kalba funkcionuoja, suprasti jos dėsnius, sandarą, netgi tam tikrus kultūrinius niuansus. Palaipsniui kinta požiūris į kalbą, kuri kaip komunikacijos įrankis, reikalauja gilių žinių, nepakanka būti vien tik efektyviu jos vartotoju.
- Su kokiais stereotipais, jūsų nuomone, susiduria šios profesijos atstovai?
A. Bulienė: Vis dar stereotipiškai manoma, kad vertėjai dirba su popieriais ir žodynais. Tačiau dėl patobulėjusių technologijų vertėjo darbas tapo išmanesnis – mes naudojame moderniausias vertimo programas, paspartinančias darbą bei padedančias užtikrinti vertimo kokybę. Žodynus pakeitė informacija internete, tačiau čia ypač svarbu nepamiršti, kad vadovautis reikia ne pirmu pasitaikiusiu „Google“ pateiktu šaltiniu, o patikimais tinklalapiais.
G. Liutkevičiūtė: Dar vyrauja įsitikinimas, kad vertėjais kaip politikais, sinoptikais ar krepšinio treneriais gali būti kiekvienas. Tenka dar išgirsti tokių kliento komentarų: „Aš šiaip vokiečių nemoku, bet man „Google Translator“ išvertė kitaip, taigi jūsų vertimas blogas“ arba „Man žodynas pirmą reikšmę kitokią duoda...“. (šypsosi)
Kalba yra ne tik žodynai ir gramatika. Tai kasdieninis susidūrimas su tūkstančiais tekstų, supratimas, kokie sakiniai, frazės, terminai vyrauja vartosenoje, gebėjimas iš kelių galimų variacijų tam tikroje kalbinėje terpėje ar organizacijoje parinkti tinkamiausią. Ši profesija nėra kitų profesijų podukra – ji tiek pat svarbi kaip ir finansai, teisė ar medicina, nes visų šių profesijų įrankis yra kalba. Daugiakalbėje aplinkoje mes susiduriame ne su teisininko, inžinieriaus o su vertėjo darbo rezultatu.
- Kaip, jūsų nuomone, keitėsi vertėjo profesija pastaraisiais metais?
G. Liutkevičiūtė: Kadangi vertimų srityje dirbu jau 20 metų, pastebiu, kaip auga įvairių kalbų specialistų poreikis. Globaliame pasaulyje atsivėrus valstybių sienoms, su interneto įsigalėjimu, nepaisant visų pagalbinių vertimo programų ar automatinio vertimo grėsmės, kokybiškų vertimų poreikis tik auga, o mūsų verslas tampa globalus. Tarkim, vienas mūsų vertėjas dirba Australijoje, kitas – Pietų Amerikoje, trečias – Kinijoje. Dažna realybė kai, tarkim, iš olandų į prancūzų, Kipre esančiam klientui verčia Briuselyje gyvenantis vertėjas. Taigi vertimų biuras tampa globaliu lingvistikos logistikos centru.
- Minėjote, kad šiuo metu pastebimas itin didelis nišinių kalbų poreikis. Kokių?
V. Vaičiūnienė. Mūsų universiteto siūlomos programos išskirtinumas – galimybė studijuoti antrąją kalbą (norvegų, vokiečių, prancūzų, ispanų, korėjiečių). Šiandien stebime didelį jaunų žmonių susidomėjimą Azijos šalių kultūra ir kalbomis, todėl neatsitiktinai auga susidomėjimas korėjiečių kalba. Taip pat itin populiarios skandinavų kalbos, ypač norvegų, kurios populiarumą lemia aktyvus Lietuvos ir Skandinavijos regiono šalių verslo bendradarbiavimas.
- Ar pakeis vertėją kompiuteris ir šiuolaikinės vertimo programos? Kur technologijos pralaimi žmogaus intelektui? O gal jau nebe?
A. Bulienė: Technologijos kuriamos tam, kad palengvintų žmonių, taigi ir vertėjų gyvenimą – išmanios vertimo programos išsaugo ankstesnių tekstų terminus, todėl verčiant pakartotinai jų nebūtina ieškoti savo galvose – programa puikiai pasufleruos. Visgi, net pačios inovatyviausios vertimo programos, dirbtinis intelektas nepakeis žmogiškojo kūrybingumo ir vaizduotės, nes kalba yra gyvas organizmas, o tai kas gyva turi jausmus, emocijas. Tad geriausiai kalbinius niuansus gali perteikti tik pats žmogus, o ne kokia mašina.
G. Liutkevičiūtė: Išties vertėjo profesija yra didelių permainų kryžkelėje, ir mes galime tik prognozuoti tendencijas. Matome, kaip sparčiai tobulėja automatinio vertimo programos, tačiau jos nepakeičia vertėjo. Manau, kad dalykinės kalbos vertimas taps vis labiau automatizuotu procesu. Įvairūs dokumentai, vartojimo instrukcijos, įgaliojimai, pažymos, gana standartizuoti dokumentai, kuriuose keičiasi tik unikalūs duomenys, taigi didžiąją dalį standartizuoto teksto vertimo ilgainiui perims programos, vertėjui beliks tik sutikrinti ir išversti unikalius segmentus, kitaip tariant atlikti teksto redaktoriaus darbą. Tai jau dabar padidina darbo našumą, sutrumpina darbo atlikimo terminus, leidžia išlaikyti standartizuotą kokybę. Tačiau neabejoju, kad su kūrybinio teksto vertimu jokios programos niekad nebus nepajėgios susitvarkyti.
- Į ką turėtų atsižvelgti aukštosios mokyklos, rengdamos profesionalius vertėjus? Kokius gebėjimus ugdyti?
A. Bulienė: Aukštosios mokyklos, be teorinių kalbos žinių, būsimiems vertėjams turėtų ugdyti gebėjimą dirbti lanksčiai ir greitai. Neatsisakyti naujovių, supažindinti su vertimo programomis, šiame darbe būtinas labai geras bendras kompiuterinis raštingumas, nes vertėjas turi ne tik išversti tekstą, bet ir sugebėti jį tinkamai pateikti.
V. Vaičiūnienė: Vertėjo profesija yra ir amatas, ir menas. Mūsų universiteto vertimo programoje daug dėmesio skiriama praktinei šio darbo pusei. Studentai gali „pasimatuoti“ šią profesiją per praktikas leidyklose, vertimų biuruose, laikraščiuose ar įmonėse, bendradarbiaujančiose su užsienio partneriais. Praktikos yra labai svarbi ir tikslinga studijų proceso dalis, kurioje aktyviai dalyvauja mūsų socialiniai partneriai. Mes, dėstytojai, akcentuojame kūrybiškumą, nes vertėjo darbas yra kūrybinis procesas.
- Kokia vertėjo profesijos ateitis? Šviesi? Įkvepianti? Pelninga?
G. Liutkevičiūtė: Jei profesija pasirinkta širdimi, jei džiugina pats procesas, jei dirbama su įkvėpimu ir meile, reiškia esi savo vietoje. Kol pasaulyje egzistuoja pačios įvairiausios kalbos, tol bus reikalingi ir vertėjai.
V. Vaičiūnienė. Universiteto misija yra ugdyti mąstančius žmones, turinčius analitinių, kritinių gebėjimų ir išsamių žinių. Universitetas negali ir neprivalo parengti specialisto konkrečiai darbo vietai, nes darbo pobūdis nuolat kinta ir reikalauja vis naujų gebėjimų, kuriuos diktuoja rinka. Šiuolaikinio universiteto misija yra auginti išsilavinusį, plačių pažiūrų ateities žmogų šiuolaikinei visuomenei. Todėl, mūsų supratimu, mes privalome suteikti žinių ir įgūdžių, kuriuos absolventai galėtų kūrybiškai išnaudoti siekdami savo svajonių ir tikslų.
- Ačiū jums už pokalbį.
