Agnė pasakoja, kad mokymosi aplinka jai visada buvo svarbi – tiek mokykloje, tiek vėliau universitete. Todėl, nors pačią labiau traukė chemija ir biologija, mergina mokėsi humanitarinės krypties Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijoje.
„Renkantis gimnaziją man buvo svarbūs atsiliepimai apie ją. Ir džiaugiuosi, kad lūkesčiai pasitvirtino. Bet kai bendraklasiams pasakiau, kad studijuosiu Aleksandro Stulginskio universitete, daugelis nustebo. Mat universitetas neseniai buvo pakeitęs pavadinimą. Tikėtina, būtų dar labiau nustebę, jei būčiau pasakiusi, kad studijuosiu Žemės ūkio universitete“, – juokiasi Agnė, pastebėdama, kad šioje aukštojoje mokykloje iš tiesų yra tikrai ne viena miesto jaunuoliams patraukli studijų programa.
Šiandien mergina jau visiškai neabejoja, kad jos pačios ASU pasirinkta programa „Maisto žaliavų kokybė ir sauga“ yra itin universali. Nes galima dirbti ir laboratorijose, ir maisto perdirbimo įmonėse, ir susikurti nuosavą verslą ar šiek tiek pagilinus žinias tapti gamybos technologu.
Agnė įsitikinusi, kad iš aukštosios mokyklos išsinešamo „bagažo svoris“ iš esmės priklauso nuo paties studento motyvacijos mokytis. Ji pati teigia net nemėginusi studijų derinti su darbu. Tačiau pagal būsimą specialybę įmonių „KG group“ laboratorijoje ir „Naujasis Nevėžis“ kokybės skyriuje dvi vasaras tikrino gaunamų žaliavų kokybę. Pastarojoje įmonėje vasarai dirbti mergina liko čia atlikusi profesinės veiklos praktiką. „Mano praktikos vadovas sausus pusryčius ir ekstruduotus užkandžius gaminančiame „Naujajame Nevėžyje“ Andrejus Ivaščenko – nuostabus žmogus. Jis mane kartu ir spaudė, ir suteikė neįkainojamų profesinių žinių. Neatsitiktinai vėliau ir diplominiame darbe analizavau, kaip pūstų kviečių su medumi kokybė priklauso nuo pirminių žaliavų, kaip skiriasi skirtingų gamintojų produktų kokybė“, – kalba Agnė.
Pasak merginos, studijų metais ji drauge su bendramoksliais buvo tikri produktų rinkos „sekliai“.
„Eidavome į prekybos centrus, stebėdavome, ar produktai juose teisingai paženklinti ir tinkamai laikomi. „Įsigydavome jų ir, nelygu mokomasis dalykas, skirtingais aspektais tirdavome laboratorijose. Pavyzdžiui, esame lyginę, kiek skiriasi ekologiniuose ir intensyvios gamybos ūkiuose išaugintų daržovių kokybė, vitaminų bei nitratų kiekiai jose“, – prisimena pašnekovė.
Tačiau paklausta, ar įgytos profesinės žinios neapsunkina jos pačios kaip vartotojos gyvenimo, Agnė tvirtina, kad kaip tik yra priešingai. „Žmonės, kurie išmano mažiau, paprastai labai baiminasi maisto produktų etiketėse aptikę raidę „E“. O kai žinai, ką ši raidė reiškia, supranti, kad baimintis dažnai nėra ko“, – neabejoja ji. Todėl mergina sako besirenkanti sveikatai naudingą maistą, tačiau nebijanti jame esančių priedų.
„Apskritai mano mėgiamiausias „arkliukas“ – su maisto kokybe ir sauga susijusi dokumentacija, teisiniai reikalavimai. Man darbas su dokumentais, analizavimas, ką ir kokiais atvejais etiketėse nurodyti yra būtina, kaip atsekti ir įrodyti produktų kilmę, pasirodė labai įdomus ir reikalingas“, – savo apsisprendimą dirbti būtent produktų kokybės ir saugos srityje argumentuoja pašnekovė.
A.Kraptavičiūtė su šypsena pasakoja, kad jai ne mažiau svarbi buvo ir kita studijų laikotarpio pusė – t.y. visuomeninė veikla. „ASU svarstant bet kokį klausimą studentų nuomonė yra vertinama. Universiteto fakultetų tarybose, Senate bei Rektorate ir visuose kituose valdymo organuose mūsų atstovai išsako studentų nuomonę, dalyvauja balsavimuose. ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas pažįsta visus aktyvius studentus, susitikus koridoriuje pirmasis tiesia ranką, kreipiasi vardu, teiraujasi, kaip sekasi. Taigi akivaizdu, kad studentas ASU yra svarbus ne dėl atsinešto studijų „krepšelio“, – neabejoja Agnė, pastebėdama, kad šios, santykinai mažos aukštosios mokyklos, bendruomenės išskirtinė ypatybė ir yra gebėjimas kurti šiltą ir jaukią aplinką, kurioje kiekvienas jaučiasi saviškis.
Mergina neabejoja, kad tiek įgytos akademinės žinios bei darbas vasaromis pagal būsimą specialybę, tiek visuomeninė veikla, suformavusi komandinio darbo įgūdžius, ir buvo tos „dedamosios“, kurios padėjo greitai susirasti produktų grupės vadybininkės darbą solidžioje įmonėje.
„Dirbu produktų vystymo ir marketingo padalinyje. Esu atsakinga už vienos iš produktų grupių administravimą, techninės informacijos apie produktus surinkimą, dokumentų rengimą, vertimų ir ženklinimo suderinimą. Ir, tiesą sakant, kasdien vis labiau džiaugiuosi, nes veikla dinamiška, reikalaujanti analitinių gebėjimų ir, be abejo, didelio budrumo, atidumo, nes produktų kokybės užtikrinimas – bet kurios įmonės gyvybingumo garantas. Kitąmet galvoju apie magistrantūros studijas.
Turint omenyje šios specialybės tarptautiškumą, ji leidžia žmogui kilti karjeros laiptais netgi iki veiklos rengiant ES teisyną“, – reziumuoja ASU absolventė.
Merginos mintims antrina ir šios aukštosios mokyklos Agronomijos fakulteto dekanė prof. Aušra Blinstrubienė, taip pat neabejojanti ne tik agronomų, bet ir maisto žaliavų kokybės ir saugos specialistų darbo rinkoje perspektyvomis.
„Tokie specialistai darbdavių laukiami valstybinėse institucijose, formuojančiose maisto ūkio politiką, augalinių maisto žaliavų kokybės vertinimo laboratorijose, maisto žaliavų perdirbimo įmonėse, konsultavimo sektoriuje. Todėl šaliai labai aktualu rengti specialistus, išmanančius šiuolaikinių technologijų diegimo, maisto produktų paruošimo niuansus, pakavimo ir realizavimo sistemas, gebančius tobulinti rinkodaros ryšio kanalus“, – vardija A.Blinstrubienė.
Jos pastebėjimu, analogiškos galimybės atsiveria ir ASU Agronomijos fakultete studijavusiesiems pagal programą „Žemės ūkio technologijos ir vadyba“.
„Darbo rinkoje itin paklausūs bakalaurai, įgiję ne tik stiprius agronomijos mokslo pagrindus, bet ir dalykinių žinių apie žemės ūkio technologijų parinkimą ir taikymą, gamybos ir pardavimų procesų vadybą, verslo modernizavimo projektų kūrimą. Tokie specialistai laukiami žemės ūkio gamybos, agroverslo įmonėse, taip pat įstaigose, administruojančiose kaimo plėtros projektus bei rengiančiose verslo planus ūkininkams“, – studijų programų aktualumą šalies darbo rinkoje argumentuoja ASU Agronomijos fakulteto dekanė prof. dr. A.Blinstrubienė.
