Laukia kolegijų siūlymų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, norėdama nustatyti kolegijų stiprybes ir silpnybes, užsakė analizę, kurią pristatė kolegijų atstovams ir, remiantis ja, kviečia kolegijas teikti savanoriškus optimizacijos ir reorganizacijos planus, rašoma Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos pranešime spaudai.
Kolegijų siūlymus vertins ekspertai. Jei siūlymai nebus patvirtinti – ministerija ieškos kitų reorganizavimo sprendimų. Kolegijos gali būti jungiamos tarpusavyje arba jungtis su universitetais, jei tam yra pagrįsti argumentai. Reorganizuojamoms kolegijoms bus skirta apie 20 mln. eurų veiklai stiprinti.
Kiekviena kolegija ieško alternatyvų, kaip stiprinti ir optimizuoti savo veiklą, telkti resursus, kad pasiektų iškeltą kartelę.
Pasak Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno, koleginiame sektoriuje šiuo metu vyksta geriausių sprendimų paieškos – kiekviena kolegija ieško alternatyvų, kaip stiprinti ir optimizuoti savo veiklą, telkti resursus, kad pasiektų iškeltą kartelę.
„Sprendimų paieškos vyksta dabar, o ateinančius 5-erius metus, po kurių įsigalios Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, apibrėžiančios, kad bus įvertintas kolegijų MTEP lygis, vyks aktyvus darbas, siekiant rezultato. Nustatyta, kad kolegijos turi pasiekti MTEP veikloje 2 balų rezultatą 5 balų sistemoje, jei nori ir toliau vykdyti profesinio bakalauro studijas ir 3 balų iš 5 balų MTEP lygį, jei tikisi pradėti realizuoti profesinės magistrantūros studijas. Jei kolegija mokslo kryptyje pasieks 5 balų lygį, tai reikš, kad ši kolegijos mokslo kryptis yra viena geriausių tarptautiniu mastu.
Apie būsimą pertvarką kalbame jau kurį laiką, ieškome sprendimų, kaip stiprinti vieną ar kitą savo veiklą, kuri leis pasiekti minėtus balus. Kai kurie svarsto konsoliduoti išteklius ar jungtis viename ar kitame lygyje.
Trikdo procesą tai, kad metodika, pagal kurią bus vertinama kolegijų MTEP veikla yra rengiama lygiagrečiai, todėl sudėtinga planuoti, ką turime konkrečiai stiprinti žmogiškųjų išteklių ir įrangos tyrimams kontekste“, – sako N.Varnas.
LKDK prezidentas pastebi, kad numatyta skirti lėšų tik toms kolegijoms, kurios suplanuos konsolidacijos projektus, kurių metu bus sujungtos 2 ar daugiau institucijų tarpusavyje. Galimi jungimai ir skirtinguose sektoriuose, tačiau tokiam jungimui būtina sąlyga yra ypatingas valstybės poreikis kažkurios krypties specialistų rengimui, bei tokio išreikšto poreikio patvirtinimas/ institucijos statuto keitimas ir tvirtinimas LR Seime.
Dvejonės dėl analizės
LRT laidoje „10 balų“ Utenos kolegijos vadovas dr. Raimundas Čepukas iškėlė dvejonių ir dėl atliktos ekspertų analizės pagrįstumo.
„Manau, kad analizė nėra pakankamai pagrįsta. Ji grindžiama daugiau kiekybiniais ir demografiniais rodikliais. Tačiau visoje sistemoje yra ir kitų rodiklių. Pavyzdžiui, analizėje nėra atkreiptas dėmesys į mokymosi pasiekimų lygio pokytį bendrojo ugdymo sistemoje. Juk ten yra daromi pakeitimai. Visų netenkina esama situacija, kai dalis abiturientų neišlaiko matematikos egzamino ir negali siekti aukštojo mokslo.
Tačiau analizėje iki 2027 metų studentų skaičius prognozuojamas pagal dabartinį moksleivių pasiekimų lygį. Atrodytų tada, kad ir toliau iki 2027 metų daugiau nei trečdalis moksleivių neišlaikys matematikos egzamino.
Neįvertintas ir kitas aspektas – kompensacinis mechanizmas, stojančiųjų ekonominės ir socialinės padėties netolygumas, kuris mažina aukštojo mokslo prieinamumą ir tai ypač juntama regionuose. Apie tai daug kalbama, tačiau konkrečių veiksmų nėra“, – sako jis.
Pasak Utenos kolegijos vadovo, kyla dvejonių ir dėl mechaninio institucijų apjungimo.
„Jei kalbame, kad norime didinti mokslinių tyrimų apimtis, tai jų nepadidinsime tiesiog apjungdami institucijas, nes mokslininkų skaičius išliks tas pats. Tai tos pačios antklodės tampymas būtų tam tikra prasme“, – pastebi dr. R.Čepukas.
Panašios nuomonės yra ir Alytaus kolegijos vadovas Sigitas Naruševičius.
„Esame regioninė kolegija ir turime apie 750 studentų. Nesame didelė kolegija, bet kaip sakau, pipiras gali būti mažas, bet labai stiprus. Jaučiamės reikalingi regiono verslo struktūroms, reikalingi viešajam sektoriui.
Kolegijos jau daug metų gyvena reformomis, tačiau dabartiniai užmojai kelia nemažai klausimų. Jei pavyzdžiui kolegija turinti sveikatos mokslo kryptį jungiasi su X universitetu, kuris tos krypties neturi. Tai reiškia, kad sveikatos mokslų kryptis išnyktų išvis ir nebebūtų vykdoma susijungus šiems dariniams?“, – klausimą kelia S.Naruševičius.
Dalis liks kolegijomis, dalis taps taikomųjų mokslų universitetais
Kaip LRT laidoje „10 balų“ pastebi LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, akademikas Artūras Žukauskas, kolegijų sektorius ir taip yra nedidelis ir dar susisluoksniuos į kelis sluoksnius.
„Kolegijos skirstysis į tas, kuriuos pajėgios vykdyti profesinės magistrantūros studijas ir ne. Tokių kolegijų potencialą matome ir jos taps taikomųjų mokslų universitetais. Kitas dalis išliks tiesiog kolegijomis, o trečia, greičiausiai, susijungs su universitetais, nes tai daryti yra ekonominė nauda.
Pavyzdžiui, yra tokių kolegijų, kur vyrauja universiteto dėstytojai ir tos pačios krypties studijos. Tokiais atvejais reikėtų konsoliduoti. Tokia praktika yra pasaulyje ir tokias patirtis reikėtų perimti“, – sako jis.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro G.Jakšto teigimu, yra tokių kolegijų, kur drastiškai mažėja studentų skaičius ir prognozuojamas studentų skaičius po dešimties metų nesieks 100. Tokioms kolegijoms išlikti savarankiškai turėtų būti pakankamai sudėtinga.
Tai ypač aktualu regionuose esančioms kolegijoms, kurias stipriau veikia demografiniai iššūkiai. Visgi, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad reformos tikslas nėra naikinti kolegijas regionuose. Atvirkščiai, regionuose kolegijos privalo išlikti, tačiau kokiu statusu, čia turi kolegijos apsispręsti, įvertinę keliamas sąlygas sėkmingai veiklai.
Kol kas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ekspertai iki 2023 kovo 31 d. laukia kolegijų siūlymų. Planuojama, kad pokyčiai turėtų prasidėti nuo ateinančių metų vidurio.