Lietuvos komandą konkurse sudarė ketvirtame ekonomikos ir politikos bakalauro kurse studijuojantys Nini Gigani, Haroldas Mackevičius, Paulius Rauba, tarptautinio verslo ir komunikacijos bakalaurantė Aurelija Vyčaitė, taip pat – du ISM dėstytojai Tomoyuki Hashimoto ir Pijus Krūminas.
„Komandos pavadinimas – Nereus. Graikų mitologijoje tai jūros dievas, simbolizuojantis išmintį ir pranašystės galią“, – 15min teigė A.Vyčaitė.
Anot jos, iniciatyvos dalyvauti konkurse ėmėsi P.Rauba, radęs reklamą apie konkursą internete ir visus sukvietęs.
„Nutarėme dalyvauti konkurse, nes visus jungė bendras tikslas – pritaikyti naujausias technologijas sprendžiant globalines problemas. Dirbtinis intelektas yra beprotišku greičiu besivystanti ir didžiulę galią turinti inovacija. Dėl to kartu dirbtinis intelektas kelia daug sudėtingų klausimų, susijusių su etika, mūsų privatumu, įpročiais, mokymosi galimybėmis. Ir šiems klausimams atsakymų dar neturi net tokie technologijų galiūnai, kaip „Microsoft“. Norėjome dalyvauti šioje diskusijoje, sužinoti kiek įmanoma daugiau ir išbandyti savo jėgas“, – dėstė A.Vyčaitė.
Konkursas, kaip pasakojo ji, turėjo tris etapus: per pirmąjį, vykusį sausio pabaigoje, reikėjo parengti vaizdo įrašą bei idėjos aprašymą.
Per antrąjį jau tiesiogiai bendravome su „Microsoft“ atstovais.
„Per antrąjį jau tiesiogiai bendravome su „Microsoft“ atstovais ir pristatėme savo idėją vaizdo skambučiu“, – aiškino A.Vyčaitė ir pridūrė, kad finalas vyko balandžio 11-ąją Varšuvoje.
„Iš „Microsoft“ vadovų sudaryta komisija klausė komandų prezentacijų ir uždavinėjo klausimus“, – pasakojo ji.
Finale su Lietuvos Nereus varžėsi komandos iš Ukrainos, Sakartvelo, Slovakijos, Lenkijos ir Uzbekistano.
ISM komanda konkurse pristatė dirbtinio intelekto produktą, kuris personalizuotų mokymosi procesą ir sumažintų dėstytojo darbo krūvį.
„Mūsų idėja sprendžia problemą, kuri yra aktuali visame pasaulyje. Augantis studentų skaičius ir universitetų lėšų trūkumas kelia klausimą, kaip išlaikyti tokį studentų skaičių, nes dėl įvairių socialinių ir politinių pokyčių aukštasis mokslas tampa vis prieinamesnis. Tai – sveikintinas dalykas, tačiau dėl to kyla ir daugybė pasekmių: dėstytojų skaičius proporcingai neauga, todėl jų darbo krūvis tampa vis didesnis. Dėl šios priežasties jie negali skirti pakankamai dėmesio dėstymui, darbų taisymui bei paprasčiausioms asmeninėms konsultacijoms“, – aiškino A.Vyčaitė.
Anot jos, augant studentų skaičiui, mokymasis tampa vis labiau standartizuotas, nepritaikytas individualiems studentų poreikiams, jie negali stebėti savo progreso semestro metu, krenta mokymosi produktyvumas.
„Dėstytojai mūsų platformoje gali kurti testus studentams, kurie yra automatiškai įvertinami. Mes sekame studentų atsakymus bei atsakymų greitį, o ši informacija yra duomenų šaltinis mūsų naudojamiems dirbtinio intelekto algoritmams. Sprendžiant testus, studentas gauna informaciją apie savo silpnąsias žinių vietas bei natūraliosios kalbos apdorojimo algoritmų (angl. natural language processing algorithms) identifikuotas tolimesnės mokymosi medžiagos rekomendacijas“, – konkurso produktą pristatė A.Vyčaitė.
Tiesa, teisingus testo atsakymus platformoje turi nurodyti pats dėstytojas.
Automatinis darbų vertinimas, anot A.Vyčaitės, sudaro sąlygas dažniau organizuoti studentų atsiskaitymus, studentams nebereikia teikti medžiagų rekomendacijų, nes tai esą padaro dirbtinis intelektas.
Testai leidžia matyti, kaip sekasi mokymosi grupei semestro eigoje, o ne tik egzaminų sesijos rezultatus.
„Taip pat testai leidžia matyti, kaip sekasi mokymosi grupei semestro eigoje, o ne tik egzaminų sesijos rezultatus, – komentavo A.Vyčaitė. – Taip pat mūsų platformoje dėstytojas gauna algoritmo suformuluotas mokymosi grupių rekomendacijas. Pavyzdžiui, jeigu studentai turi atsiskaityti kokį projektą grupėmis, Nereus automatiškai suformuluoja optimalias grupių sudėtis.“
A.Vyčaitės tikinimu, platforma taip pat gali padėti rasti mokymosi draugą, pavyzdžiui, suporuoti stipresnius ir silpnesnius studentus taip, kad jie galėtų padėti vieni kitiems.
Dirbtinio intelekto ekspertai ir „Microsoft“ atstovai, anot bakalaurantės, konkurso nugalėtojus ragino realizuoti idėją.
„Į projektą žiūrėjome labiau kaip į dirbtinio intelekto ar verslo situacijų konkursą, po kurių dažnai daugybė idėjų lieka neįgyvendintos. Tačiau dabar rimtai svarstome, kokiais būdais galime pradėti savo idėjos įgyvendinimą, gauti investicijų ir šiame kontekste manome, kad bendradarbiavimo galimybė su „Microsoft“ yra labai reali.
Gavome kvietimus susitikti su „Microsoft“ atstovais Lietuvoje, taip pat mus suvedė su „Microsoft“ mentoriais, kurie galėtų mums padėti strateginiais, verslo plėtros ar technologijų klausimais. Tai tik didina mūsų motyvaciją tęsti darbus“, – nurodė A.Vyčaitė.
Ji kartu su kitais bendraminčiais kaip konkurso nugalėtojai laimėjo „Microsoft“ kompiuterius.
„Ir žinoma, taip pat daugybę naudingų kontaktų ir neįkainojamą patirtį“, – tikino absolventė.