Virginija – lyg antra mama, kuriai nebijai pasakyti šilto žodžio ar paklausti, ko nesupranti. Ji moka užjausti ir paguosti, iš veido išraiškos supranta, kad šiandien tau kažkas negerai. Tai – žmogus, galintis pakeisti tavo vidinį pasaulį ar požiūrį į mokslą. Juk man, prieš trejus metus atėjusiai į naują mokyklą, kurioje dirba ši mokytoja, atrodė viskas taip svetima ir nepažįstama, viskas keista ir nejauku, bet po kelių pamokų supratau, kad tikriausiai dar nebuvau sutikusi tokios mokytojos kaip Virginija Juknienė.
Virginija – lyg antra mama, kuriai nebijai pasakyti šilto žodžio ar paklausti, ko nesupranti
Be to, niekada nemėgau biologijos, man tai buvo tikra kančia, tačiau tokios mokytojos dėka paprasčiausiai pamėgau šį dalyką. Mokytojos Virginijos pamokos prabėga taip greitai, nepaprastai įdomiai, ji dėsto labai informatyviai. Pamoka virsta tarsi proto kelione ir poilsiu širdžiai. Manau, visa tai yra didžiulis mokytojos nuopelnas. Jos sunkų darbą palengvina ES projektas „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“, kuris skiria lėšų ir mūsų gimnazijos mokiniai gali džiaugtis ir pritaikyti žinias ar jų įgyti naudodamiesi įvairiais biologiniais modeliais, plakatais. Mokytoja puikiai moka mokiniams perteikti savo žinias, pademonstruoti vaizdžiai ir jas pagyvinti skirtingais pavyzdžiais. Tai rodo jos ir kitų mokytojų parašytas vadovėlis penktai klasei - „Mokslininkų pėdomis“. Reikėtų nepamiršti, kad savo pamokų teorinę medžiagą ji tarsi įtvirtina ekskursijomis po įvairias įstaigas, teigdama, jog praktika visada yra geriau už „sausą“ literatūrą, kurios jokiu būdu negalima pamiršti.
Galų gale, Virginija Juknienė – mano akimis - pati nerealiausia mokytoja pasaulyje, tam apibūdinti taip sunku rasti tą vienintelį žodį, į kurį tilptų ir dėkingumas, ir pagarba, ir meilė. Ji gali savo šypsena ir optimizmu nuversti kalnus bei pakeisti užsispyrusių jaunų žmonių mintis. Man tai tarsi didelė siekiamybė, noriu tapti panašia į ją. Šio šilto žmogaus dėka aš ir daugelis mano bendraminčių nori mokytis ir tobulėti.
