Artimiausias žingsnis, A.Pitrėnienės teigimu, visiškai reformuoti pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) funkcijas. „Tokia tarnyba yra kiekvienoje savivaldybėje ir joje sukoncentruoti visi reikalingi pagalbos specialistai, kalbu apie logopedus, psichologus ir pan.
Situacija man yra labai gerai žinoma ir, aišku, ji nėra teigiama.
Mes galvojame, kad jie neturi tiesiog sėdėti tuose centruose ir tik prieš rugsėjo pirmą atlikti tam tikras patikras. Jie privalo būti judrūs. Aš manau, kad būtent jie ir turi važiuoti į mokyklas, kuriose nėra pagalbos specialistų. Mano nuomone, jei pavyktų padaryti taip, kad į kiekvieną mokyklą psichologas atvažiuotų bent kartą per savaitę, tai jau būtų žingsnis į priekį“, – tikino švietimo ir mokslo ministrė.
Pasak A.Pitrėnienės, dar vienas iš planuojamų nuveikti darbų – klasės krepšelio suskaldymas. „Turime atskirti valdymo ir pagalbos specialistų finansavimą. O galiausiai finansavimą, skiriamą būtent pagalbai, padidinti dar 20 proc. Manau, kad tai jau leistų kai kurioms mokykloms įsteigti pagalbos specialisto etatą ar bent pusę jo“, – kalbėjo ministrė. Pasak jos, tikimasi, kad per porą metų, kol įsigalės visi paminėti dalykai, mokyklų, galinčių suteikti mokiniams psichologinę pagalbą, padaugės.
Ministrė pridūrė, kad psichologai – tai ne vienintelė priemonė, leidžianti kovoti su patyčiomis. „Taip, jie yra labai didelė pagalba. Jų užduotis yra padėti vaikui, kuris jau nukentėjo nuo patyčių ar turi kokių nors problemų šeimoje, tačiau turime turėti minty, kad viso darbo psichologai neatliks ir jie to daryti negali. Tai turi būti visos mokyklos bendruomenės darbas“, – tikino A.Pitrėnienė, pabrėždama, kad Lietuvoje yra metodikų, kurias taikant galima pasiekti tikrai gerų rezultatų, ir šalyje yra mokyklų, kurias galima vadinti geraisiais pavyzdžiais.
