– Direktoriau, kolegija gyvuoja 97 metus, kuriems bėgant, mokykla ugdo išskirtinai tik inžinerinės krypties specialistus. Per tuos metus įvyko įvairios transformacijos, tačiau paskutinis kelerių metų laikotarpis išsiskiria kokybiniais pokyčiais: atidarote naujas laboratorijas, jūsų studijų programos yra vienos populiariausių Lietuvoje, stojančiųjų ir studijuojančiųjų skaičius auga. Kas tai lėmė ir kaip Jūs tai vertinate?
– Paskutiniai metai yra tikrai džiuginantys mūsų veiklos rezultatų kontekste. Kelias į rezultatą grįstas pokyčiais. Keitėmės daugelyje sričių – pradedant nuo to, kad prieš ketverius metus pakeitėme institucijos valdymo struktūrą, išsigryninome veiklas ir subalansavome finansų srautus, suformavę komandą aktyviai pradėjome dirbti studentų pritraukimo ir motyvavimo studijoms pas mus srityje, užbaigiant labai aktyviu darbu socialiniuose tinkluose ir kitomis veiklos bei komunikacijos formomis.
Institucija buvo įvertinta tarptautinių ekspertų ir akredituota maksimaliam laikotarpiui, kaip, beje, ir beveik visos studijų programos. MOSTA tyrimai ir Lietuvos kolegijų potencialo analizė parodė, kad esame stiprūs, o kai kuriais rezultatais ir ženklūs lyderiai: esame pritraukę labiausiai kvalifikuotus dėstytojus, vieninteliai turime teigiamą stojančiųjų studentų pokytį.
Atliktos vidinės reformos ir veiklos optimizacija leido sėkmingai įveikti demografinį iššūkį, o kolegija sėkmingai atliepia tiek verslo, tiek ir valstybinio sektoriaus poreikį. Žinoma, inžineriniai mokslai nėra lengvi, todėl motyvuoti rinktis tokias studijas abiturientus nėra paprasta, tačiau aktyvi veikla kartu su darbdaviais populiarinant inžinerinius mokslus, pristatant jauniems žmonėms karjeros, atlygio ir veiklos perspektyvas bei sėkmės istorijas, leidžia mums pasiekti gerų rezultatų. Vienas iš pagrindinių motyvacijos elementų – karjera. Net 85% mūsų studijas baigusių studentų sėkmingai įsidarbina. Nemaža dalis pradeda dirbti jau antrame kurse tose kompanijose, kuriose atlieka praktiką.
Ir toliau modernizuojame techninę bazę. Tai darome ne tik savo pajėgomis. Verslas, matydamas poreikį, prasmę ir mūsų rezultatus, taip pat rodo savo pasitikėjimą. Pavyzdžiui vien UAB „Kitron“ į Elektros montažo laboratorijos įrangą, kuri yra vienintelė Baltijos šalyse, jau investavo virš 100 000 eurų. Kartu su UAB „Elinta“ įsteigėme Elektromobilių konstravimo laboratoriją, jau anksčiau atidarytas „Bosch“ mokymų centras kolegijoje, skirtas autotransporto diagnostikai, o praėjusiais metais atidarėme KTK automobilių serviso UAB „Tobis“ ratų remonto praktinę laboratoriją. Šiemet duris pravėrė ir moderni UAB „Baltec CNC Technologies“ automatizavimo ir gamybos procesų imitavimo laboratorija, bei kartu su UAB „Autojuta“ įsteigta „Volkswagen“ automobilių sandaros laboratorija. Turime nemažai planų ir artimiausiai ateičiai. Stengiamės ne tik ruošti verslui naujus specialistus, bet ir padedame perkvalifikuoti jau esamus įmonių darbuotojus. Džiaugiuosi, kad matydami kelių inžinierių poreikį, mūsų partneriai AB „Kauno tiltai“ inicijavo Akademija@Kaunotiltai steigimą. Ši akademija ne tik padeda mums rengti būsimus specialistus, bet daug nuveikė ir populiarinant „Kelių inžinerijos“ studijų programą, kurią šiuo metu abiturientams socialiniuose tinkluose rekomenduoja rinktis ne tik darbdaviai, bet ir Kauno „Žalgirio“ krepšininkai.
Taip pat planuojame netrukus atnaujinti kolegijos biblioteką, užsienio kalbų centrą, įsirengti virš 130 vietų modernią srautinę auditoriją. Reaguojame į tai, ką tobulinti akreditacijų metu pataria ekspertai, investuojame ne tik savo lėšas, bet stengiamės įtraukti ir partnerius. Keičiamės reaguodami į išorinę aplinką, darbo rinkos ir studentų bei dėstytojų poreikius.
– Daugelis aukštųjų mokyklų skundžiasi, kad dėl demografijos sumažėjo stojančiųjų skaičius. Jūs minėjote, kad KTK jis didėja. Kokie yra paskutiniai stojimų rezultatai?
– Jei pasižiūrėtume ne tik paskutinių metų, kurie džiugina, bet ir ilgesnio, t.y. 2011-2016 m. periodo, kai prasidėjo demografijos paveikti procesai, stojimų rezultatus, tai matytume, kad jie yra labai geri, nes turime +25% stojančiųjų skaičiaus augimą. Šiandien esame vieni iš nedaugelio, kuriuos džiugina ketinimai auginti kokybinius reikalavimus stojantiesiems. Neabejoju, kad ir stojamojo balo kartelė kils. Tačiau labai svarbu, kad švietimo rinkoje mažėtų aukštųjų mokyklų, kurios dirba nesąžiningai ir priima abiturientus nepasirengusius studijuoti. Tokias institucijas galima matyti pasižiūrėjus, kad ir praėjusių metų stojimų rezultatus, kuomet dalis kolegijų ir universitetų priiminėjo moksleivius, kurie net nesurinko minimalių balų. Tada tiems, kurie dirba sąžiningai, konkuruoti tampa daug sunkiau. Tačiau mūsų tikslas nėra trumpalaikis, mes norime, kad baigę studijas mūsų absolventai nesunkiai rastų gerai apmokamą darbą ir taptų geriausiais savo srities profesionalais.
– Gal galėtumėte išskirti paklausiausias Kauno Technikos Kolegijos specialybes? Ką renkasi būsimi studentai ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
– LAMA BPO duomenimis, pati populiariausia koleginių studijų programa Lietuvoje yra mūsų kolegijos „Automobilių techninio eksploatavimo“ programa. Šiais mokslo metais studijas joje pradėjo beveik 200 pirmakursių. Taip pat reikia paminėti ir „Statybos inžineriją“, kuri yra tarp populiariausių, visada daug dėmesio sulaukia ir „Autotransporto elektronika“. Į studijas šioje programoje priėmėme beveik 100 pirmakursių.
Kaip ateities specialybę, kuri tikrai su kiekvienais metais tik populiarės, reikia išskirti „Orlaivių mechanizmų techninį eksploatavimą“. Studijomis joje sudominome 40 būsimų lėktuvų ir sraigtasparnių priežiūros specialistų, bet aš neabejoju, kad ji taps viena populiariausių, kadangi į Kauną ateina nauji investuotojai šioje srityje, todėl tokie specialistai turi puikias įsidarbinimo ir atlygio perspektyvas. Jau nekalbant apie tai, orlaivių inžinieriai gali dirbti visame pasaulyje ir uždirbti išties labai daug. Be galo daug reikia ir mūsų „Elektronikos technikos“ absolventų. Priėmėme beveik 40, tačiau „Investuok Lietuvoje“ duomenimis skaičiuojama, kad per ateinančius 6 metus Lietuvos darbo rinkai reikės apie 4,5 tūkst. elektronikos inžinierių ir specialistų, apie 1,4 tūkst. orlaivių aptarnavimo inžinierių ir specialistų.
Taip pat paklausūs ir „Medžiagų apdirbimo inžinerijos“ specialistai. Svarbu paminėti, kad šios srities specialistai dirba kompiuterizuotomis ir automatizuotomis staklėmis, kurias programuoja, valdo ir prižiūri. Ketvirtoji pramonės revoliucija daug ką keičia. Remiantis Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „LINPRA“ viceprezidentu, UAB „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininku dr. Gintaru Rimša, nėra šalies, kur šios srities inžinierius nerastų gerai apmokamo darbo.
Reikia išskirti ir „Paveldo statinių inžineriją“. Ši programa kol kas nauja, todėl dar nesulaukė daug studentų, tačiau ją renkasi tie, kuriems nesvetima architektūra, žavi pastatų restauravimas ir tvarkyba. Nuolat bendraujame su Kultūros paveldo departamento vadove ir specialistais, pastatų restauravimo ir tvarkybos darbus atliekančiomis įmonėmis, kurios išgyvena dėl specialistų trūkumo. Šios srities specialistai turi pasižymėti kruopštumu, mylėti istoriją ir turėti norą ją išsaugoti.
Jei domina elektros darbai, turite galimybę pasirinkti reikalingą „Elektros energetikos“ arba „Transporto elektros sistemų inžinerijos“ studijų programą. Pirmoji – labiau klasikinė, antroji – orientuota į darbą su geležinkelių transporto ir elektromobilių sistemomis bei infrastruktūra.
– Kolegija siūlo 10 studijų programų, tačiau būsimiems studentams įdomu ne tik jos. Gal galite papasakoti, ką dar studentai ras kolegijoje, kokias turės papildomas naujas veiklas?
– Esame technikos kolegija, tad turime daug papildomų veiklų, kurios tiesiogiai su tuo susijusios ir ne tik. Viena populiariausių – KTK autoklubas, kuris turi apie 40 studentų narių. Autoklubo nariai ne tik paruošia ar modernizuoja sportinius automobilius, bet ir lenktyniauja varžybose ar jas organizuoja. Taip pat aptarnauja savo ir kitų komandų bolidus kaip inžinieriai, ką tik gavo sportinių varžybų teisėjų licencijas. Komanda pasižymi ir gerais rezultatais. Visai nesenai Nemuno žiede įvykusiose „FastLap“ lenktynėse užėmė trečią vietą.
Kita galimybė – mūsų studentai šiuo metu labai užsiėmę „Mazda RX8” automobilio perdarymo į sportinį elektromobilį projektu. Tai tikrai didelis iššūkis visiems mums, kurio rezultatus tikimės išvysti vasarą. Įgyvendinę šį projektą jau kalbame apie norą perdaryti visureigį.
Elektronikos būrelyje ką veikti ras visi šios srities gerbėjai. Jie ne tik kuria įvairias schemas ir prietaisus. Prieš naujus metus būrelio nariai vienai Kauno progimnazijai suprojektavo ir sukonstravo sistemą, kurios pagalba, minant dviračius, buvo įžiebta moksleivių Kalėdinė eglutė.
Kolegijoje rasite ir 60 metų veikiantį tautinių šokių kolektyvą „Pušinėlis“, muzikos grupę, krepšinio, futbolo, rankinio, tinklinio komandas. Žodžiu, veikti yra ką.
– Kokiam žmogui rekomenduotumėte inžinerines studijas?
– Pirmiausiai turi traukti ši kryptis, turi patikti ir tikslieji mokslai. Čia neapsieisite be įvairių skaičiavimų ir projektavimų, todėl besirenkančiam turėtų patikti darbas su kompiuteriu ir automatizuotais įrenginiais, šiandienos technika ir ateities technologijomis. Tačiau negalima pamiršti ir socialinių kompetencijų, gebėjimo dirbti komandoje, kūrybiškumo, komunikacijos įgūdžių be kurių neįsivaizduojamas inžinierius.
Jei jaučiate, kad tai jums – prisijunkite prie mūsų! Mūsų absolventai yra paklausūs visur ir įsidarbinti gali net egzotiškose šalyse. Pavyzdžiui, neseniai vieno iš mūsų absolventų studijų rezultatus patvirtinome Kataro švietimo ir mokslo ministerijai, kad „Statybos inžineriją“ baigęs absolventas galėtų dirbti toje šalyje prie statomų sudėtingų dangoraižių objektų. Tad pasirinkę inžinieriaus karjeros kelią, turėsite ne tik įdomią specialybę, bet, jei norėsite, ir globalią karjerą.
