Studijos stabdo emigraciją
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas (LAMA BPO), Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorius profesorius P.Žiliukas sako, kad dar nedaug kas supranta tikslinių studijų svarbą Lietuvoje.
„Nesuklysime sakydami, kad tikslinio finansavimo studijų vieta – labai geras būdas stabdyti emigraciją. Ypač, kai kalbame apie jaunus žmones, kurie po universiteto baigimo nori kurti šeimą ar yra atvykę iš tolimesnių šalies regionų. Įstojusiems į tokią vietą, po studijų atveriama galimybė grįžti ir įsitvirtinti savo gimtajame miestelyje, gaunant ne tik neblogą algą, bet ir matant karjeros perspektyvas konkrečioje įmonėje“, ̶ teigia P. Žiliukas.
Profesoriaus teigimu, užtenka pažvelgti, kad tarp ieškoti darbuotojų universitetuose – daug užsienio kapitalo bendrovių, veikiančių mūsų šalies periferijoje. Tokie verslininkai ieško darbuotojų iš netoliese esančių rajonų.
„Labai džiaugiuosi, kad skirstant tikslinio finansavimo vietas šalyje, atsižvelgta ir į mūsų miestelių vystymąsi. Net neabejoju, kad tai padės uždaryti tą mistinį ratą, kai darbdavys nori jauno žmogaus su patirtimi, o absolventas be darbinės patirties po universiteto baigimo dėl to negali įsidarbinti. Dėl šio paradokso Lietuvoje net kuriami anekdotai apie darbdavius, ieškančius aštuoniolikmečio darbuotojo su 20 metų darbo patirtimi“, ̶ ironizuoja P. Žiliukas.
Iš universiteto – su darbine patirtimi
Jo teigimu, tikslinio finansavimo vietos ̶ galimybė kuo greičiau susikurti sočią, užtikrintą ateitį Lietuvoje ir dirbti mėgstamą darbą.
„Jaunimui, galvojančiam studijuoti universitete, verta susimastyti, kaip jis toliau planuos savo karjerą. Suprantu, kad šis planavimas sėdint mokyklos suole tikrai nėra lengvas. Jau įstojus į universitetą galima kurti savo karjeros planus, tačiau tavo įsivaizduojamas, būsimasis darbdavys, jau šiandien ieškantis jam reikalingo darbuotojo, šio tavo plano juk nežinos. Dėka studijų tikslinėje finansavimo vietoje, tavo planas tampa aiškiai matomas“, ̶ pabrėžia profesorius.
Jo teigimu, motyvuotas, daug pastangų įdedantis jaunuolis, įstojęs į tikslinio finansavimo vietą, gali pasiekti ir didelių aukštumų darbinėje veikloje po studijų.
„Jau besimokydamas jis galės spręsti būsimai darbovietei rūpimus klausimus ir užsitikrinti pripažinimą iš anksto. Nereikia atmesti galimybės, kad po studijų jis gaus ir aukštesnes pareigas, nei buvo sutarta sudarant sutartį“, ̶ neabejoja P. Žiliukas.
Jis teigia manantis, kad bus ne vienas atvejis, kai tikslinėse studijose besimokantis jaunimas pusę etato galės darbuotis pas savo darbdavį ir studijų metu.
„Manau, kad dabartinė finansinė studentų situacija nėra tokia užtikrinta – jie bet kuriuo atveju arba dirba, arba juos remia tėvai. Stipendija šalyje yra kukli ir jos tikrai neužtenka pragyvenimui. Studijuojant tikslinio finansavimo vietoje, galima nušauti vienu šūviu du zuikius – įgyta darbinė patirtis ir uždirbti pinigai padės studijoms ir atvirkščiai“, ̶ sako profesorius.
Kad tikslinės studijos visiškai pasiteisina, P. Žiliukas net neabejoja. Toks studijų modelis jau ne vienerius metus taikomas kitose Europos šalyse.
Jo teigimu, vienas privatus Vokietijos universitetas per penkerius savo gyvavimo metus, orientuodamasis vien į tikslinio finansavimo vietas, sugebėjo pritraukti jau 47 tūkst. studentų. Kiekviena įmonė už tokį specialistą universitetui moka 12 tūkst. eurų per metus.
Gerokai viršija pasiūlą
P. Žiliukas tvirtina, kad Lietuvos studentai bei darbdaviai jau atrado tikslinio finansavimo vietų modelį. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė šių metų KTU rodiklius.
„44 darbdaviai, sutikę finansuoti tikslines studijų vietas – tai labai geras skaičius universitetui. Šiai dienai turime 73 studijų vietas, o kandidatų – jau 112. Iš pradžių į šias tikslines studijų programas Lietuvoje buvo žiūrima gan atsargiai, tačiau tiek darbdavių, tiek vietų, tiek norinčių studijuoti skaičiai šalyje didėja ir tikiu, kad taip bus ir toliau. Ateityje galėtume pagalvoti ir apie tikslines vietas magistro studijose. Tokie studentai jau ne tik turėtų bazinių žinių bagažą, bet ir gerokai greičiau ateitų pas darbdavį“, ̶ svarsto P. Žiliukas.
Profesorius užsiminė ir apie šalyje planuojamą vykdyti valstybinę įsidarbinimo po studijų stebėseną. Tokia praktika taikoma jau ne vienoje pasaulio šalyje. Tyrimo metu stebima, ar absolvento išsilavinimas tikrai susijęs su jo darbine profesija.
„Tokia sistema leis stebėti, ar aukštojo mokslo institucijos nesiekia naudos tik sau, rengdamos niekam nereikalingus specialistus, o už tai gaudamos finansavimą iš valstybės. Bus galima nustatyti, ar jos tikrai tenkina viešąjį interesą, kuris, kaip žinome, dažnai susikerta su privačiu interesu“, ̶ teigia KTU studijų prorektorius.
