Jo nuomone, reikia suvokti, kad esame nedidelė ir vis mažėjanti tauta, tad vienintelis mūsų švietimo sistemos kelias – orientuotis į mokslo kokybę, o ne į kiekybę. „Deja, universitetų vadovai šioje kovoje politikų palikti vieni – pritariu kolegei iš Vilniaus universiteto Nerijai Putinaitei, kad šiandien Lietuvos švietimo politikoje politinės valios tenka ieškoti su žiburiu“, – sako KTU rektorius.
Smukdomas entuziazmas švietimą prikelti iš pelenų
Tokių politinio silpnumo pavyzdžių esą yra tikrai ne vienas.
Bene ydingiausias – dabar veikiantis lėšų persiskirstymo per studijų krepšelius modelis, – atkreipia dėmesį P.Baršauskas.
„Bene ydingiausias – dabar veikiantis lėšų persiskirstymo per studijų krepšelius modelis. Šiandien turime tokią situaciją, kai užsidirbančiam iš mokslinių tyrimų, rinkos poreikius atliepiančius specialistus ruošiančiam universitetui barstomi bazinio finansavimo trupiniai, o tiems, kurie nesurenka studentų ir tesugeba sukrapštyti po kelias valstybės finansuojamas vietas, bazinis finansavimas vis didinamas“, – atkreipia dėmesį P.Baršauskas.
Tokia globėjiška išlaikytinių politikų veikla, anot jo, tiesiogiai smukdo ne tik aukštojo mokslo kokybę, bet ir sąžiningai dirbančių ir norinčių padėti pakilti šalies švietimui iš pelenų universitetų entuziazmą.
„Kodėl taip daroma? Atsakymas paprastas: lengviausias kelias būti geru visiems – būti prisitaikėliu. Seimo rinkimai ne už kalnų ir politikams svarbus kiekvieno rinkėjo balsas – juk priešai už tave nebalsuos“, – mano KTU rektorius.
Naujoji švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė neseniai viešai pareiškė, kad „neįeis į švietimo istoriją, kaip ministrė, uždarinėjanti universitetus. Mes einame kitu keliu“. „Tas kitas kelias – atidėti sprendimą dėl universitetų jungimo ir sukurti darbo grupę. Ne kartą šioje politinėje Vyriausybės kadencijoje girdėtas žodžių junginys „darbo grupė“ jau tapo posakio „nežinome, ką daryti“ sinonimu“, – teigia P.Baršauskas.
Paprastai tokios „grupės“, pasak jo, dirba tiek, kiek reikia, t.y. iki kitos Vyriausybės kadencijos pradžios. „Akivaizdu yra viena – Seimo rinkimų sezonas prasidėjo ir staigių politinių posūkių daryti nevalia, nes gali nefinišuoti tarp 141 laimingojo“, – sako KTU rektorius.
Šiandien politinės, KTU rektoriaus nuomone, valios Lietuvos švietimo sistemos pertvarkoje labai trūksta. „Tai puikiai parodė ir vienas drąsus dešimtokas, nepabūgęs skaudžių švietimo problemų iškelti į viešumą. Ar žinote, ką jam į konstruktyvią kritiką atsakė ministrė A.Pitrėnienė? Ji pripažino, kad pokyčiai švietimo sistemoje būtini, tačiau greitai jų daryti negalima“, – konstatuoja P.Baršauskas.
Jo nuomone, naujausi ministrės pareiškimai, kad universitetų skaičiaus mažinimas – jų pačių reikalas, o bet koks ministerijos įsikišimas būtų sankcijos, kurios, jos manymu, būtų neteisingos – dar vienas prisipažinimas, kad greitų permainų tikėtis neverta.
„Toks švietimo ir mokslo ministrės nusiteikimas nuvilia, nes nesinori eilinį kartą pavėluoti dešimtmetį ar daugiau ir bandyti vytis jau nuvažiavusį traukinį“, – apgailestauja P.Baršauskas.
