Gegužės 24 d. vyksiančio renginio finalo metu 13 studentų ir mokslininkų iš įvairių Lietuvos universitetų mėgins charizmatiškai ir kūrybiškai paaiškinti įvairias tiksliųjų mokslų teorijas. Dalyvių kalbas vertins žinomų mokslininkų ir komunikacijos specialistų komisija, o laimėtojas keliaus į Jungtinę Karalystę atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurso finale. Kalbiname vieną iš 13 finalininkų – KTU studentą Valentą Gružauską.
– Kaip jautiesi aplenkęs kitus varžovus ir patekęs į finalą?
– Šlovės laboratorija į finalą atrenka tik tuos dalyvius, kurie gali įdomiai pateikti mokslą. Šiais metais buvo tikrai įspūdingų pristatymų, todėl daug kas priklauso nuo komisijos požiūrio ir dalyvio nuotaikos pristatymo metu. Žinoma, pasiruošimas irgi daug ką lemia, bet šiame konkurse labiau žiūrima į dalyvio charizmą, entuziazmą ir pristatymo turinį. Todėl komisija neišrenka individualiai finalisto, tačiau atrenka įdomiausius ir geriausius pristatymus iš įvairių sričių.
– Valentai, kaip šovė mintis dalyvauti „Šlovės laboratorijoje“?
– Norėjau studijų metu įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių. Dalyvauti mokslinėje veikloje ir pasidalinti savo patirtimi – vienas iš mano tikslų. Nesu vienas iš geriausiai besimokančių studentų, tačiau man patinka įvairių technologijų pritaikymas ir žinau, kad turiu ką papasakoti. Esu dėkingas KTU Studentų informacijos centro darbuotojai Vaidai Godvišaitei – ji paskatino mane dalyvauti „Šlovės laboratorijoje“. Be jos palaikymo nebūčiau dalyvavęs šiame renginyje ir tuo labiau nebūčiau patekęs į finalą.
– Įdomu, kokią mokslo idėją ir kaip pristatei?
– Manau, tai yra viena iš priežasčių, kodėl patekau į finalą. Paskutinius pusantrų metu dirbau įmonėje „Agito“, kuri verčiasi gamybos procesų kokybės automatizavimu. Mano pristatymas buvo apie prancūziškų batonų gamybos linijos kokybės automatizavimą. Ši gamybos linija perpjauna batonus pusiau, juose išgręžia skylę ir taip gamina dešrainius, kuriuos galima įsigyti prekybos centruose ar degalinėse. Algoritmas iš principo išskiria bandelės kontūrą, naudodamas „Findcontour“ kontūro išskyrimą, ir tuomet įvertina minimalų atstumą tarp rastų kontūrų. Šį algoritmą realizavo mano kolega Vincentas Mulevičius, man teko šiek tiek padėti ir kartu su juo dirbti. Jei norite sužinoti daugiau apie šią sistemą – kviečiu dalyvauti mokslo konkurse-parodoje „Technoramoje“, kuri vyks gegužės 21 d., „Santakos slėnyje“, Kaune.
– Pristatyti mokslą, kaip populiariosios kultūros dalį, – nelengva užduotis. Kaip pavyko sudominti žiūrovus ir komisiją savo idėja?
– Turint tokią temą – per daug stengtis nereikėjo. Per trumpą laiką svarbu suteikti bendrą informaciją, keletą faktų ir svarbu nepamiršti vizualizacijos priemonių. Pristatymo metu komisijai parodžiau bandelę ir turėjau pasidaręs sistemos etapų nuotraukų. Pristatymo pabaigoje norėjau komisijai pagaminti dešrainius, kurie yra pateikiami rinkai, tačiau to neprireikė ir taip patekau į kitą etapą.
– Kodėl pasirinkai būtent tokią pristatymo formą?
– Manau didžiausia problema, su kuria susiduria tiek mokslininkai, tiek kiekvienas studentas, yra tai, kad mes nemokame savęs pristatyti ir pateikti. Parodome per mažai pasitikėjimo savimi, per mažai entuziazmo ir dažnai pateikiame tai, kas įdomu mums, o ne mūsų pašnekovui.
– Tavo idėja – parodyti, kad mokslas yra įdomus, tereikia entuziazmo ir noro juo domėtis. Kokią žinutę visuomenei, mokslu besidomintiems žmonėms, transliuoji su šia idėja? Kaip manai, ar ją greitu metu įgyvendinsi?
– Nemanau, kad tai bus paprasta, bet pagrindinė mintis, ką aš noriu pasakyti – tai paneigti susidariusį stereotipą, kad pasaulyje yra resursų limitas. Tokia nuomonė susidariusi įvairiose srityse. Pavyzdžiui, gavęs darbo vietą, ją atimi iš kito, žmonės prašo pašalpų, vyksta karai ir t. t. Iš tikrųjų tai yra netiesa. Tiek ekonomika, tiek technologijos klesti. Anksčiau tame pačiame žemės sklype buvo kelių aukštų pastatas, o šiuo metu sklype gali stovėti dangoraižis. Todėl jokių limitų gyvenime nėra ir tai priklauso tik nuo mūsų mąstymo.
– Kokios kitos – jaunųjų mokslininkų – idėjos Tave nustebino?
– Kiekvienas dalyvis buvo savo srities specialistas ir tik kelios sritys kartojosi. Sutikau įdomių žmonių ir buvo įdomu, naudinga su jais pabendrauti. Visų pristatymų negirdėjau, tačiau patys dalyviai man tikrai patiko. Man įspūdį padarė merginų pristatymai, pavyzdžiui, medicinos mokslų daktarė Alina pristatinėjo vėžio auginimo tyrimus viščiuko kiaušinyje. Kita mergina, Kamilė, pristatinėjo miegapelių veisles ir jų populiacijos ypatumus Lietuvoje. Dar kiti dalyviai įdomiai pristatinėjo mokslo idėjas iš įvairių sričių: informatikos, biomedicinos, medicinos ir kt.
– Kaip vertini pačią konkurso koncepciją? Ar toks konkursas yra naudingas ir populiarus tarp jaunimo bendruomenės Lietuvoje?
– „Šlovės laboratorijos“ idėja man tikrai patinka. Ji skatina jaunimą įgauti mokslines patirtis bei jomis dalintis su kitais. Toks principas yra svarbus kiekvienam žmogui, norinčiam pasiekti gyvenime sėkmę. Be to, „Šlovės laboratorijos“ atstovai organizavo mokymus, kuriuos vedė „BBC News“ mokslo žurnalistas Quentin Cooper. Jis parodė, kaip svarbu pasauliui tinkamai pateikti informaciją apie mokslą. Buvo situacija, kuomet straipsnis apie vakcinas buvo pateiktas klaidingai ir tai lėmė daug mirčių, nes dėl publikacijos nemažai žmonių atsisakė vakcinų, nors jos nebuvo kenksmingos.
– Ar skatintum jaunimą rinktis mokslinės karjeros galimybes? Jei taip – tai kodėl?
– Manau, kad taip, jaunimas turėtų dirbti su technologijomis ir jų kūrimu. Ši jaunimo karta vadinama Y karta, kuri augo su technologijomis ir gyvenimo neįsivaizduoja be interneto ar mobilaus telefono. Būtent ši karta ir gali labai daug prisidėti prie pasaulio vystymosi, tačiau viskas priklauso nuo srities. Gali būti teoretikas ir išmanyti viską apie nieką arba gali kurti ir rodyti, kur technologijos gali vystytis toliau.
– Ko finale palinkėtum sau?
– Esu pasirinkęs temą, aktualesnę visuomenei nei mokslui, todėl tikiuosi, kad mano nuojauta neapvils ir pelnysiu ne tik publikos, bet ir komisijos simpatijas. O, jeigu taip ir atsitiktų mielai pasimatysime ir pakalbėsime apie pasaulinį „Šlovės laboratorijos finalą“, kuris vyks Didžiojoje Britanijoje.
„Šlovės laboratorijos“ (angl. „Famelab“) konkursas pradėtas rengti 2005 metais Jungtinėje Karalystėje, Čeltenhamo mokslo festivalio metu. Nuo 2007-ųjų konkursą organizuoja Britų taryba. Kiekvienais metais konkursas sulaukia didelio dėmesio. Konkursas rengiamas įvairiose šalyse tarp kurių Austrija, Graikija, Izraelis, Vokietija, Honkongas, Marokas, Egiptas ir kt. Šiais metais konkurse dalyvauja daugiau nei 25 pasaulio šalys. Šio pasaulinio projekto tikslas yra įkvėpti ir paskatinti jaunuosius mokslininkus aktyviai, atvirai bei originaliai dalintis savo idėjomis bei komunikuoti su plačiąja visuomene. Mokslo pristatymo renginys skirtas atrasti iškalbingiausius mokslo atstovus, sugebančius savo srities žinias perteikti visiems suprantama kalba ir būdais bei gebančius mokslu sudominti bet kurį klausytoją. „Šlovės laboratorija“ suteikia galimybę mokslu besidomintiems žmonėms viešai pasidalinti savo entuziazmu, originaliais ir smagiais būdais pristatyti pasirinktas mokslines temas ir idėjas.