Veržliau kuria savo verslą
MOSTA pateikė ir kitų įdomių duomenų:
* Dažniau privačių (40 proc.) nei valstybinių (29 proc.) aukštųjų mokyklų absolventams tenka dirbti viršvalandžius.
* Darbo pasiūlymus likti įmonėje, kur atlikta praktika, dažniau gauna privačių (40 proc.) nei valstybinių (34 proc.) aukštųjų mokyklų studentai.
* Privačių aukštųjų mokyklų studentai (50 proc.) dažniau nei valstybinių (26 proc.) dirbo studijų metu.
* Pusė absolventų norėtų kurti savo verslą, 39 proc. turi idėjų tokiam verslui kurti. Dažniau verslą norėtų kurti privačių (78 proc.) nei valstybinių (48 proc.) universitetų absolventai. Skirtumų tarp privačių ir valstybinių kolegijų nepastebėta.
* Idėjų nuosavam verslui dažniau turi privačių (59 proc.) nei valstybinių (38 proc.) universitetų mokyklų absolventai.
* 19 proc. absolventų, jeigu studijuotų iš naujo, rinktųsi visiškai kitą specialybę. „Visiškai kitą specialybę“ labiau linkę rinktis baigusieji valstybines (20 proc.) nei nevalstybines (13 proc.) aukštąsias mokyklas.
Naujas dėstymo standartas
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė pažymėjo, kad ISM karjeros centras nuolat vykdo absolventų karjeros apklausas ir stebi jų pasiekimus darbo rinkoje.
Atliktas karjeros monitoringas parodė, kad:
* 99 proc. absolventų dirba pagal specialybę;
* 60 proc. absolventų pradeda profesinę karjerą dar studijuodami;
* 24 proc. absolventų turi savo verslą;
* 50 proc. uždirba daugiau nei 1000 Eur (atskaičius mokesčius)
„Mes nekonkuruojame programų pavadinimais. Mūsų prioritetas yra studijų kokybė, aukšto lygio studentų žinios ir gebėjimai bei jų profesinė sėkmė pabaigus mūsų universitetą”, – aiškino V.Auruškevičienė.
ISM, kaip privatus universitetas, save mato atliekantį kelis vaidmenis aukštojo mokslo sistemoje.
-
Valstybė ketina finansuoti per 4,5 tūkst. pirmakursių magistrantų ir per 500 doktorantų studijas
-
Eglė Vinauskaitė: Pabaigei studijas? Puiku! O kas dabar?
-
Stojantieji į aukštąsias mokyklas labiausiai veržiasi studijuoti mediciną ir teisę
-
Daugiausia šimtukininkų pakviesti studijuoti Vilniaus universitete
„Pirma, transformacinį vaidmenį, nes privatus universitetas dėl savo dinamiškumo gali ir dažniausiai privalo naudoti naujus principus ir metodus, kad pateisintų savo egzistavimą ir, aišku, kad sukurtų tas vertes studentams, verslui ir visuomenei, kurių nesukuria didesni ir dažnai, nors ne visada, labiau inertiški valstybiniai universitetai.
Jaučiame, kaip pakeitėme supratimą Lietuvoje, kas yra geras dėstymas, kaip universitetai gali bendrauti su įmonėmis, valstybės institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, o pastaruoju metu, remiantis tarptautinių ekspertų vertinimu, pasiekėme gerų rezultatų mokslinių tyrimų srityje“, – kalbėjo V.Auruškevičienė.
Antra, pasak jos, ISM pirmiausia orientuojasi į tarptautinius studijų standartus ir praktikas: „Apibendrinant galime teigti, kad privačių universitetų įtaka visuomenei ir švietimo sektoriui didės, todėl norėtume, kad jie būtų labiau remiami valstybės, kas privatų mokslą padarytų prieinamą visiems gabiausiems absolventams iš Lietuvos ir užsienio.“
Konkursinio balo kartelė
V.Auruškevičienės teigimu, ISM studentai labai motyvuoti, didelių tikslų gyvenime turintys, ir tie, kurie būtų lengvai įstoję į valstybės finansuojamas vietas valstybiniuose universitetuose: „Remiantis šių metų priėmimo rezultatais, stojantys į verslo ir vadybos programas ir pasirinkę studijas ISM negavo valstybės stipendijos su konkursiniu balu 9,09 ir žemiau, kai tuo tarpu stojantys į valstybinių universitetų verslo programas gavo finansavimą su konkursiniu balu 2,88.“
Be to, pažymėjo pašnekovė, ISM turi minimalų konkursinį balą stojantiems į nefinansuojamas vietas. Jis yra toks pat kaip Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų: „Daugelis valstybinių universitetų apskritai nėra apsibrėžę minimalaus konkursinio balo arba nustatę jį labai žemą.“
Neslepia ambicijų tapti pirmu
Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) prorektorė doc. dr. Austė Kiškienė atkreipė dėmesį, kad pasaulinėje praktikoje privatūs universitetai teikia itin aukštos kokybės švietimo paslaugas ir švietimo sistemoje dalyvauja lygiomis teisėmis su valstybiniais universitetais.
Lietuvoje veikiantys privatūs universitetai turi puikią reputaciją ir aukštą studentų įsidarbinamumo lygį bei puikias karjeros perspektyvas.
„Lietuvoje šiandienos valstybinė švietimo politika diskriminuoja nevalstybinius universitetus. Tai reiškia, kad smarkiai apribotos galimybės gauti valstybinį finansavimą studijuojantiems privačiuose universitetuose, egzistuoja barjerai gauti mokslinių tyrimų finansavimą, nelygios darbo sąlygos ir socialinės garantijos mokslininkams ir kt.“, – apgailestavo KSU prorektorė.
Ji neslėpė, kad KSU turi ambicijų ateityje tapti universitetu numeris vienas tarp privačių Lietuvos universitetų.
„Mes suprantame savo misiją ir tikslus kitaip nei valstybiniai universitetai. Mums ypatingai svarbūs glaudūs ryšiai su verslo partneriais, jų būsimiems ir esamiems darbuotojams reikalingos kompetencijos ir įgūdžiai. Iš esmės Lietuvoje veikiantys privatūs universitetai turi puikią reputaciją ir aukštą studentų įsidarbinamumo lygį bei puikias karjeros perspektyvas. Problema ta, kad dėl valstybinės švietimo politikos ir finansinių studentų galimybių mažai studentų gali sau leisti studijuoti privačiuose universitetuose“, – kalbėjo A.Kiškienė ir priminė, kad KSU sukūrė Karjeros kelio programą, kurioje gali dalyvauti kiekvienas studentas nuo pirmo kurso.
