Atitinka darbdavių lūkesčius
Švietimo žurnalo „Reitingai“ užsakymu sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ atliko Lietuvos darbdavių apklausą, kurioje apklausti 1005 darbdaviai, reprezentuojantys įvairias veiklos sritis ir atspindintys verslo pasiskirstymą šalies regionuose.
Labiausiai darbdavių poreikius atitinka VU, KTU, ISM, VGTU bei VU TVM alumnų žinios ir kompetencijos.
Savo nuomonę apie Lietuvoje veikiančias aukštąsias mokyklas pareiškė 33,9 proc. aukščiausio lygio įmonių vadovų, 53,1 proc. vidurinės grandies vadovų ir 12,9 proc. žemesnio lygio vadovų.
Paaiškėjo, kad labiausiai darbdavių poreikius atitinka Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei VU Tarptautinio verslo mokyklos alumnų žinios ir kompetencijos.
Žurnalas „Reitingai“ šių metų pavasarį pristatė institucinius universitetų reitingus. Valstybiniai ir privatūs universitetai buvo vertinami atskirai. Universitetus žurnalas „Reitingai“ vertino pagal 7 kriterijus, kuriuose buvo 60 pokriterijų.
Geriausi nevalstybiniai universitetai pasiskirstė taip: pirmoje vietoje – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (53,7 taško), antra vieta dalijasi LCC Tarptautinis universitetas (34,02 taško) ir Europos humanitarinis universitetas (33,3 taško). Ketvirtoje liko VU Tarptautinio verslo mokykla, penktoje – Balstogės universiteto filialas „Ekonomikos – informatikos fakultetas“, šeštoje – Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
Įsitvirtina tarptautinėse kompanijose
LCC universiteto korporacinės komunikacijos vadovas Gediminas Salvanavičius pabrėžė, kad darbdaviai labai palankiai vertina LCC universitetą baigusius studentus, nes jie turi ne tik savo srities profesionalams būtinų žinių, tačiau geba analitiškai ir kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, gali laisvai reikšti mintis anglų kalba, be to, yra stipriai motyvuoti ir gebantys darniai dirbti su skirtingų kultūrų žmonėmis.
„Buvusių studentų apklausos rodo, kad LCC tarptautinio universiteto alumnai sėkmingai įsidarbina ir padeda augti tokioms žinomoms kompanijoms kaip „MARS Lietuva“, „Phillip Moris International,“ „MAERSK Line“, „SEB bankas“, „KPMG Baltics“, „Nordea Bank Lietuva“, „DnB bankas“, „Warner Bros. Entertainment“ ir kt.“ – vardijo G.Salvanavičius.
Siekiame, kad mūsų universitetą baigę studentai būtų ne tik savo dalyko profesionalais, bet ir būtų visuomenės lyderiais, iniciatyviais ir socialiai atsakingais savo šalies piliečiais.
Pasak jo, tokios nevalstybinės mokyklos kaip LCC tarptautinis universitetas gali greičiau prisitaikyti prie studentų poreikių ir reaguoti į pokyčius, kurie vyksta tarptautinėje erdvėje.
„Privačios aukštosios mokyklos, konkuruodamos su valstybinėmis, gali pasiūlyti aukštą studijų kokybę, kuri remiasi dėstytojų kompetencija, daugiakultūriška atmosfera, kitokia, labiau suasmeninta studijų forma, kai universitetas nėra „studentų fabrikas”, kai dėstytojai gali ir turi noro atskleisti kiekvieno studento gebėjimus ir padėti įgyti reikalingų žinių“, – svarstė G.Salvanavičius.
Dabar apie 60 proc. universiteto studentų sudaro studentai iš užsienio šalių. LCC universitetas plečia savo veiklą ir į kitas šalis. Šiuo metu atidaromas padalinys Gruzijoje.
Didelė dalis dėstytojų yra specialistai, atvykę iš JAV, Kanados, Švedijos ir kitų šalių.
„Dėstytojai su studentais komunikuoja anglų kalba. Siekiame, kad mūsų universitetą baigę studentai būtų ne tik savo dalyko profesionalais, bet ir būtų visuomenės lyderiais, iniciatyviais ir socialiai atsakingais savo šalies piliečiais“, – universiteto vertybes nusakė G.Salvanavičius.
Pusė programų – su trūkumais
2010–2015 metais (iki 2015 m. liepos 31 d.) Studijų kokybės vertinimo centras iš viso įvertino 1170 studijų programų. Pažymima, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos vykdo gerokai mažiau studijų programų nei valstybinės, todėl įvertintų nevalstybinių aukštųjų mokyklų vykdomų studijų programų buvo tik 89.
Problema ta, kad dėl valstybinės švietimo politikos ir finansinių galimybių mažai studentų gali sau leisti studijuoti privačiuose universitetuose.
Lygiai pusė (50 proc.) privačiose aukštosiose mokyklose vykdomų įvertintų studijų programų buvo įvertintos gerai ir jos akredituotos ilgiausiam 6 metų laikotarpiui. Šiek tiek mažiau (47 proc.) įvertintų studijų programų buvo akredituotos 3 metams, nes jas vertinę ekspertai nurodė rimtesnių trūkumų, kurios programų vykdytojai turėtų nedelsdami imtis šalinti. Likusios (3 proc.) studijų programos buvo įvertintos neigiamai ir buvo neakredituotos. Tokių studijų programų vykdymas buvo nutrauktas.
Tiek valstybinėse, tiek ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose yra vykdomų studijų programų, kurias ekspertai įvertino labai gerai (22–24 balai iš 24 galimų). Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose minėtu laikotarpiu toks įvertinimas skirtas 9 studijų programoms. Net 7 iš jų yra vykdomos ISM vadybos ir ekonomikos universitete. Kitos dvi labai gerai įvertintos studijų programos vykdomos kolegijose – Vilniaus dizaino kolegijoje ir Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje.
