Pagal Seimo svarstytą planą, LEU bakalauro studentai mokslus Vilniuje galės tęsti iki 2023 metų, magistrantūros studentai – iki 2020-ųjų, doktorantūros – iki 2021 metų.
Pagal planą, naujai sukurtame plačios aprėpties universitete bus reikalingi 1340 dėstytojų (dabar trijuose universitetuose – 1609) ir 269 mokslininkai, vykdantys veiklą. Atliekant aukštųjų mokyklų pertvarką, 16,71 proc. dėstytojų etatų virs mokslo darbuotojų etatais.
„Vertinant administracinio ir neakademinio personalo etatų mažinimo galimybes, paskaičiuota, kad po jungimosi būtų galima sumažinti 420 neakademinių darbuotojų etatų ir apie 30 administracijos darbuotojų etatų“, – rašoma universitetų pertvarkos plane.
Jo sudarytojų tvirtinimu, universitetų jungimuisi prireiks 27,17 mln. eurų, iš kurių 1,67 mln. eurų – nuosavos lėšos. Kiti finansiniai šaltiniai – valstybės ir Europos Sąjungos kišenė.
Universitetai taip pat tikisi 10,68 mln. eurų papildomų lėšų mokslo infrastruktūros plėtrai.
Preliminariu vertinimu, nuo 2021-ųjų parduodant VDU, LEU ir Aleksandro Stulginskio universitetų (ASU) valdomus nekilnojamojo turto objektus pajamos iš to sieks 98 mln. eurų.
Universitetų plano pertvarkos sudarytojai tikisi, kad po reorganizacijos aukštojoje mokykloje sustiprės pedagogikos ir edukologijos mokslai, plėtosis bioekonomika.
„Universitetas taps ryškiu Lietuvos, o atskirais atvejais ir ilgalaikėje perspektyvoje regiono bei Europos lyderiu ne tik humanitarinių (filologijos, istorijos, 37 filosofijos), socialinių mokslų (ekonomikos, vadybos, edukologijos, politikos mokslų, sociologijos, teisės, komunikacijos), bet ir gamtos mokslų, žemės ūkio (agronomijos, miškininkystės,) bei technologijos mokslų, glaudžiai susijusių su žemės ūkiu (statybos inžinerija, transporto inžinerija, aplinkos inžinerija, energetikos inžinerija, mechanikos inžinerija) srityse“, – viliamasi plane.
Plačios aprėpties VDU, kuriame įsikurs akademiniai padaliniai – Švietimo akademija bei Žemės ūkio akademija, – veiklą pradės nuo 2019-ųjų sausio 1-osios.
Antradienį svarstant plačios aprėpties VDU pertvarkos planą, sąlygas ir statutą, „valstietis“ Mindaugas Puidokas pabrėžė, kad jungimas vyksta gerbiant universitetų savivaldos institucijas, jis yra vienas esminių švietimo reformoje.
„Valstybės požiūriu, šis jungimasis – pozityvus, nes vyksta dalykai, kurie leis taupiau, efektyviau naudoti resursus, tolimesnės investicijos į susijungusį universitetą sudaro prielaidas ir kokybės gerėjimui“, – M.Puidokui atitarė Mišrios Seimo narių grupės narys Gintaras Steponavičius.
Konservatorė Gintarė Skaistė ragino balsuoti prieš siūlymą. Jos nuomone, universitetų pertvarką Kaune buvo galima organizuoti kitaip.
„Į planą buvo sudėta tai, kas ne visada, ko gero, kuria pridėtinę vertę. Tai ir bibliotekų fondų sudėjimas į vieną krūvą – beveik vienas milijonas eurų, taip pat bendrabučio rekonstrukcija, kas nežinia, ar atsiliepia mūsų mokslo kokybei, mokytojų rengimo kokybei“, – kalbėjo ji.
Pasibaigus balsavimui dėl nutarimo, konservatorius Andrius Kubilius pareikalavo, kad prieš priimant galutinį sprendimą, Seimas turėtų galimybę susipažinti su Lietuvos mokslo tarybos išvada dėl reorganizacijos.
Dėl VDU pertvarkos plano, statuto ir sąlygų Seimas turės balsuoti dar kartą.
VDU, ASU ir LEU integracijai pritarė visų universitetų tarybos ir senatai. Sausį universitetų susijungimą palaimino parlamentas.
Vyriausybė praėjusių metų lapkritį patvirtino visų Lietuvos universitetų tinklo pertvarkos planą. Pagal jį, šalyje iš keturiolikos universitetų liks devyni.
