Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras teigia dirbantis skaidriai

Susisiekimo ministerijos specialistų atlikto audito ataskaitoje rašoma, kad maždaug 95 proc. šio centro įsigijimų būdavo neskelbiami viešieji pirkimai, o tai kelia riziką, kad pirkimai bus neskaidrūs arba prekės ir paslaugos bus įsigytos ne mažiausia įmanoma kaina.

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro vadovas Tadas Tamošiūnas tvirtino, kad taip sudaromas įspūdis, jog lėšos įstaigoje skirstomos neskaidriai ir neefektyviai.

„Minėtas teiginys vienareikšmiškai iškreipia faktinę situaciją, nes neskelbiami pirkimai sudaro labai nežymią dalį, jeigu pirkimus skaičiuoti pagal jų vertę nuo visų vykdytų pirkimų“, – BNS atsiųstame komentare sakė T.Tamošiūnas.

„Pavyzdžiui, 2017 metais mūsų centre neskelbiami pirkimai pagal vertę sudarė tik 11 proc. skaičiuojant nuo įvykdytos bendros pirkimų vertės. Be to ir patys neskelbiami pirkimai buvo vykdomi laikantis konkurencijos ir efektyvumo principų“, – pridūrė jis.

Viešųjų pirkimų audito metu tikrinta Švietimo ministerija ir 17 jai pavaldžių įstaigų.

Pasak direktoriaus, absoliuti dauguma pirkimų buvo vykdoma Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kuriuose galėjo dalyvauti visi norintys, o neskelbiami pirkimai centre organizuojami „preciziškai laikantis viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų ir apima tik mažų ir neatidėliotinų reikmių tenkinimą“.

„Turint omenyje, kad ir pieštuko pirkimas skaičiuojamas kaip pirkimo vienetas būtų įdomu sužinoti, ar Susisiekimo ministerija pirkdama, pavyzdžiui, šluotą, irgi organizuoja atvirą konkursą, trunkantį daugiau kaip mėnesį?“, – tvirtino T.Tamošiūnas.

Jis sureagavo į auditorių išvadą, kad daugiau nei 10 proc. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais.

Centro vadovas patvirtino, kad giminystės ryšiais yra susiję šeši darbuotojai, bet neturi jokio tiesioginio pavaldumo ryšių, yra administruojami remiantis viešųjų privačių interesų derinimo principais ir praktika.

T.Tamošiūnas taip pat pareiškė, kad „politinių technologijų naudojimas žiniasklaidos pagalba žemina mūsų centro, jo darbuotojų orumą, menkina visos švietimo sistemos įvaizdį ir griauna institucinį pasitikėjimą“.

„Esame pasirengę nedelsdami atsakyti į visus audito ataskaitos teiginius. Visiškai nesuprantame, kodėl apie audito rezultatus sužinome iš žiniasklaidos, o ne iš audito vykdytojų“, – sakė centro direktorius.

Viešųjų pirkimų audito metu tikrinta Švietimo ministerija ir 17 jai pavaldžių įstaigų.