Visiems žinomos svetainės eBay, TripAdvisor, Amazon.com verčia tekstus į daugiau nei 100 kalbų. Vertimo rinkos ekspertai vieningai pripažįsta, kad anglų kalbos paslaugų specialisto veikla yra perspektyvi ir pelninga, tačiau būtina nuolat mokytis.
Nuo spalio pabaigos startuoja nauja anglų kalbos paslaugų specialisto programa
Vilniaus verslo kolegija pradeda unikalią ir inovatyvią neformalaus tęstinio mokymosi programą Anglų kalbos paslaugų specialistas, kurioje sujungiamos šiuolaikinės vertimo technologijos, verslumas, skirtingų kultūrų komunikacijos ypatumai.
„Programos tikslas – parengti profesionalius anglų kalbos paslaugų teikimo specialistus, suteikiant jiems papildomas konkurencines galimybes. Mokysime verslumo, kuris svarbus norint prisitaikyti prie rinkos sąlygų bei efektyviai veikti profesinėje aplinkoje, taip pat suteiksime žinių kaip planuoti savo karjerą bei suformuluoti aiškią asmeninio prekės ženklo strategiją ir taktiką, daug dėmesio skirsime šiuolaikinėms tekstų vertimo ir analizės technologijoms, skatinsime studentų kūrybiškumą ir inovatyvumą komandinėmis užduotimis. Mokysime kūrybiškai ir kritiškai mąstyti randant kalbos paslaugų specialisto nišą pagal šių dienų visuomenės ir verslo plėtros poreikius“, – apie programą kalba Vilniaus verslo kolegijos anglų kalbos ir komunikacijos dalykų dėstytojas Andrejus Račkovskis.
Jis įsitikinęs, kad programa anglų kalbos specialistui sukurs papildomas vertes, dėl kurių jis bus paklausus tiek tarp darbdavių, tiek tarp klientų.Apskaičiuota, kad vertėjas be vertimo atminties gali išversti apie 1800 žodžių per dieną, o naudodamasis vertimo atminties programą – apie 2500−3000 žodžių.
Apskaičiuota, kad vertėjas be vertimo atminties gali išversti apie 1800 žodžių per dieną, o naudodamasis vertimo atminties programą – apie 2500−3000 žodžių.
„Šiandien matome didžiulį poreikį profesionaliam vertimui pradedant įmonių svetainėmis, baigiant specializuotais tekstais. Įvertinę iššūkius, su kurias susiduria šiuolaikiniai vertėjai, manome, kad programa yra savalaikė ir aktuali bei tikime, kad rinka įvertins jos privalumus“, – pabrėžia Andrejus Račkovskis.
Darbui reikia tik kompiuterio ir interneto
Anglų kalbos paslaugas teikianti vertėja Džuginta Spallbar sako, kad vienas iš jos darbo privalumų – laisvė. Ji gali dirbti iš bet kurios pasaulio vietos.
„Galiu gyventi ir keliauti kur noriu, o mano biuras ten, kur yra internetas“, – sako pašnekovė. Jau daug metų dirbanti laisvai samdoma vertėja moteris įsitikinusi, kad sėkmingas vertėjas turi būti universalus, lankstus, turėti galimybę dirbti ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Pradedantiems teikti anglų kalbos vertėjo paslaugas ji pataria nuolat mokytis, domėtis pažangiausiomis vertimo programomis bei mokėti jomis dirbti.
„Ar būsi konkurencingas rinkoje priklauso tik nuo tavęs: kiek dirbsi, kokie bus tavo įkainiai, koks darbo tempas. Labai svarbu gerai mokėti savo gimtąją kalbą, taip pat specializuotis vienoje ar keliose srityse – pvz., medicininių, techninių tekstų ar grožinės literatūros vertimuose“, – pataria D.Spallbar.
Galima būti puikiu vertėju raštu, tačiau toks žmogus nebūtinai gebės laisvai kalbėti ta kalba, iš kurios verčia. Pasak D.Spallbar svarbiau yra „jausti“ kalbą ir neversti pažodžiui. Naudinga mokėti kelias užsienio kalbas. Pasak patyrusios vertėjos, sukaupęs reikalingą patirtį ir įgijęs reikalingų įgūdžių, anglų kalbos specialistas gali pakankamai uždirbti ir gyventi oriai.
Didžiosios vertimų kompanijos reikalauja tam tikrų kompetencijų
Rasa Penttilä, vadovaujanti vertėjų grupei vienoje didžiausių vertimų bendrovių „SDL“ Suomijoje, kalbėdama apie anglų kalbos paslaugas teikiančius vertėjus, sako, kad dar visai neseniai vertimams užteko gero žodyno ir „Microsoft Office“ programų paketo, tačiau šiandien vertėjas turi mokėti naudotis vertimo programomis (pvz. „SDL Trados Studio“), to reikalauja didžiosios vertimų bendrovės.
Kartais klientai yra susikūrę savas vertimo programas ir vertėjai turi jas naudoti tik konkretaus kliento tekstų vertimuose. Kodėl reikalingos šios programos? Profesionali vertėja sako, kad jos padeda vertėjui sukaupti įvairių duomenų bazę, susikurti savo terminų bankus, kuriuos vėliau galima panaudoti panašių tekstų vertimuose. Vertimo programos padeda vertėjui uždirbti, nes jos pagreitina vertimo procesą. Apskaičiuota, kad vertėjas be vertimo atminties gali išversti apie 1800 žodžių per dieną, o naudodamasis vertimo atminties programą – apie 2500−3000 žodžių.
„Vertėjo duoną valgantys“ vieningai sutaria, kad vertėjo darbo kiekis bei atlygis už jį priklauso tik nuo jo paties, jo sugebėjimų save reklamuoti ir profesionalumo. Vertėjas turi būti aktyvus, pateikti savo CV populiariose tarptautinėse vertėjų tinklalapiuose, tokiuose kaip „Proz“ ar „Translators Cafe“, susikurti socialinio tinklo „LinkedIn“ profilį arba savo tinklalapį, kuriame būtų išsamiai aprašyta asmens turima vertimų patirtis.
Mokėti kalbą ir būti tos kalbos vertėju yra skirtingi dalykai ir mes džiaugiamės, kad klientai vertinantys kokybę tai supranta.
Tarptautinės kompanijos organizuoja įvairius renginius, vebinarus vertėjams tad reikia būti budriam ir sekti skelbiamą informaciją. Svarbu patekti į didžiųjų vertimo kompanijų vertėjų sąrašus ir gauti rekomendacijas. Vertinami tie, kurie greitai atsako į laiškus ar skambučius, kurie grąžina vertimą laiku ir tekstą išverčia kruopščiai. Tokių vertėjų trūksta daugelyje kalbų, taip pat ir anglų−lietuvių.
Vertėjams darbo nepritrūks: svarbu pasirinkti sritį ir ją tobulinti
Nors vertimų įmonės daug investuoja į mašininio vertimo technologijas, profesionalaus vertimo šios technologijos kol kas negali pakeisti. Rasa Penttilä sako, kad dar nėra sukurtos tokios automatinės vertyklės, kuri sugebėtų be klaidų išversti tokių sudėtingų kalbų, kaip suomių ar lietuvių, tekstus. Todėl profesionaliems vertėjams darbo užtenka.
O kas yra profesionalus vertėjas? Visų pirma, tai vertėjas, nepriekaištingai mokantis savo gimtąją kalbą, visas jos subtilybes ir gramatikos taisykles.
„Dažnai visos pastangos dedamos į įvairių užsienio kalbų gilinimą, savąją kalbą priimant kaip savaime suprantamą. Deja, vertėjų kandidatūros dažnai atmetamos ne dėl to, kad tekstas suprastas klaidingai, bet dėl nerišlių sakinių, gramatinių klaidų ar netinkamo kalbos stiliaus. Kai gimtoji kalba yra stipri, galima gilinti užsienio kalbų žinias“, – sako R.Penttilä.
Vertėjui pakanka ir vienos užsienio kalbos, jei ji yra anglų, nes didžioji dauguma tekstų yra verčiami iš anglų kalbos į kitas kalbas. Svarbu pasirinkti kokią nors sritį ir ją tobulinti. Šiuo metu rinkoje reikalingi rinkodaros, techninių, IT, medicininių bei ES institucijų tekstų, audiovizualinės produkcijos vertimo specialistai ir kt.
Kolegei pritaria ir vertimų bendrovės „Ars libri“ direktorė Giedrė Liutkevičiūtė. Pasak jos, nors anglų kalbos mokėjimas jau nieko nebestebina, tačiau gerų anglų kalbos specialistų vis dar trūksta.
„Mokėti kalbą ir būti tos kalbos vertėju yra skirtingi dalykai ir mes džiaugiamės, kad klientai vertinantys kokybę tai supranta“, – sako G.Liutkevičiūtė.
Ji įsitikinusi, kad anglų kalbos specialistas tikrai padidins savo konkurencingumą jei nuspręs specializuotis vienoje srityje, pvz. teisės, medicinos, informacinių technologijų. Pašnekovė sako, jog geras savo srities specialistas šiandien turi daugiau vertimo užsakymų nei galimybių juos visus priimti.
