Ši programa yra skirta padėti kariaujančioms šalims neprarasti jaunosios kartos. Nuo 2016 metų universitetas kasmet priima studentus iš karo paveiktų vietovių. Pasak LCC Rinkodaros skyriaus vadovės Aistės Motekaitienės, universitetas siekia padėti studentams, kurie neturi galimybių mokytis savo šalyse. „Mes tikimės, kad, kai bus saugu, studentai galės sugrįžti į savo gimtąsias šalis ir prisidėti prie karo nusiaubtų šalių atstatymo, nes jų išsilavinimas suteiks jiems įgūdžių, išminties ir galimybių tai daryti“, sako ji.
Souhel Milad Alkallas atvyko iš Sirijos miestelio Hama. Sirijoje jis studijavo verslą, tačiau dėl karo trečiame kursae turėjo nutraukti mokslus. Iš gimtinės vaikinas išvyko prieš trejus metus. Ieškodamas studijų ir darbo galimybių, jis pabuvojo Libane, Turkijoje ir Gruzijoje. Po ilgų klajonių, gavęs stipendiją, jis pradėjo studijuoti LCC universitete.
Anot Souhel Milad, sirų bendruomenė yra tradicinė. „Mūsų visuomenėje šeima, religija, švietimas, disciplina bei pagarba kitam yra labai svarbūs. Sirai yra draugiški, vaišingi ir veiklūs, tačiau karas neigiamai paveikė šalį. Sirai yra priversti bėgti iš šalies, gelbėdamiesi nuo karo jie ieško prieglobsčio kitose šalyse“, pasakoja jis.
Vaikinas prisimena, kad prieš karą, dar 2010 metais, Sirija buvo rojaus kampelis, todėl neįsivaizdavo, kad turės išvykti iš šalies, patirti tiek pažeminimo ir vis tiek belstis į kitų žmonių duris prašant pastogės.
„Pats mėgstu piešti, šokti, gaminti – daryti viską, kas susiję su menais, tai mano pašaukimas. Be to, manau, geriausia tarptautinė kalba yra virtuvė, todėl laisvalaikiu dažnai gaminu draugams siriškus patiekalus.“, pasakoja apie save vaikinas. Jaunuolio nuomone lietuviai savo vaišingumu nenusileidžia jo tėvynainiams: „Lietuviai niekada neišleis svečių iš namų nepavalgydinę“.
Dawood Sulaiman ir Yohana Asofi į Lietuvą atvyko iš Irako. Abu vaikinai dėl nesaugumo nebegalėjo tęsti studijų savo šalyje ir turėjo išvykti.
Kaip teigia Yohana, „net jei žmonės atvyko iš karo paveiktų šalių, jie neprarado savo žmogiškumo. Jie yra tokie patys kaip lietuviai: nori džiaugtis, juoktis, jaustis laimingi. Irake karo paveiktose vietovėse yra labai daug gerų ir taikių žmonių. Kai kurie iš jų emigravo, tačiau dauguma gyventojų tokios galimybės neturi. Deja, tokios galimybės neturi ir mano šeima“. Vaikinas augo pasiturinčioje krikščionių šeimoje, kuri turėjo kelis sezamo pastos fabrikus, tačiau užpuolus ISIS jiems teko bėgti, šeima viską prarado.
„Dažniausiai žmonės galvoja, kad Irake gyvena tik musulmonai - tai netiesa. Nors ten musulmonai ir sudaro daugumą, tačiau yra daug kitų religinių bendruomenių tokių, kaip jazidai, krikščionys, zoroastrai, bahajai ir judėjai. Aš pats esu iš jazidų bendruomenės“, sako Dawood.
Nors, pasak Yohana, ir Irake, ir Lietuvoje žmonės aukojo savo gyvybes už laisvę, jo bendramokslio akimis čia žmonės turi daugiau pasirinkimo laisvės: žodžio laisvę, religijos laisvę, judėjimo laisvę ir kt. Anot Dawood, Irake šių galimybių žmonės turi kur kas mažiau.
Parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“.
