Pirmasis įspūdis apie Malaiziją – niekas niekur neskuba
Pirmoji pažintis su malaizietiška kultūra prasidėjo dar būnant Lietuvoje. Vos tik sužinojusi apie galimybę išvykti studijuoti į Malaiziją, mergina išsiuntė dokumentus į Limkokwing Creative Technology universitetą. Atsakymo, patvirtinančio, jog gali atvykti studijuoti, teko palaukti net keturis mėnesius. Beje, Ugnė pasirengti kelionei turėjo labai greitai – kovo 1 d. gavo atsakymą, kad turi atvykti iki kovo 5 d. Taigi, nieko nelaukdama, jau kitą dieną nusipirko bilietus ir išskrido.
Mergina labiausiai bijojo, kad nuvažiavusi supras, jog neturi kokių nors reikalingų dokumentų, jog kažko neišsiuntė, nes į jos išsiųstus laiškus universiteto darbuotojai neatsakė. „Taip ir nutiko – nebuvau susitvarkiusi keleto dokumentų. Tai padariau tik atvykusi, tačiau niekas nekreipė dėmesio, kad vėluoju. Jie ir patys mano dokumentus buvo pametę kokius keturis kartus”, – pasakojo Ugnė.
Malaizija – stulbinančių kontrastų šalis
Vos tik atvykusi į šalį mergina pastebėjo, jog tai – didžiulių kontrastų šalis. Sostinė Kvala Lumpūras – itin vakarietiškas, turtingas, prabangus miestas su dangoraižiais, prabangiausiais viešbučiais. Tačiau, vos tik išvažiavus iš jo, pasitinka skaudi realybė – didžiulis skurdas ir nešvara.
Mesti šiukšles tiesiog ant žemės Malaizijoje – visiškai normalu. „Žmonės supranta, kad kažko negalima daryti tik tada, kai už nusižengimą skiriamos baudos, kaip kaimyniniame Singapūre. Ten už viską – kramtomosios gumos kramtymą, rūkymą viešoje vietoje – skiriamos baudos. Kadangi Malaizijoje tokios baudos skiriamos nėra, tai ir šiukšlės mėtosi visur“, – pasakojo Ugnė.
Tačiau nepaisant to, šalis itin greit auga.
Cyberjaya miestelis, kuriame mokėsi Ugnė, nuo Kvala Lumpūro nutolęs apie 50 km, kurtis pradėjo vos prieš 10 metų. Mergina teigia, kad dar po 5-10 metų jis taps ir dideliu miestu. Miestelyje daugiausiai gyvena studentai, įsikūrę daug verslo įmonių.
Tiesa, Ugnė pasakojo, jog daugelis iš naujai pastatytų verslo centrų ir įrengtų daugiabučių namų – tušti. Trūksta žmonių, kurie juos užpildytų. Dėl šios priežasties Malaizija stengiasi pritraukti kuo daugiau užsieniečių.
Į praktiką orientuotos studijos
Universitetas Malaizijoje gerokai skyrėsi nuo lietuviškų universitetų tiek mokslų pobūdžiu, tiek technine parengtimi, tiek santykiais tarp dėstytojų ir studentų.
Anot Ugnės, pirmiausia pribloškia tai, kaip atrodo universitetas – modernūs dideli pastatai su palmėmis, o klasėse – tik moderniausia įranga.
Mokslai Malaizijoje – labiau praktiniai. „Pavyzdžiui, Lietuvoje mokomės apie reklamą, išklausome daug teorijos, kaip ją reikia kurti. Malaizijoje mes patys turėjome kurti reklamas ir jas kuriant mums buvo pasakoma, kokias klaidas darome, sulaukdavome patarimų, kaip daryti geriau”, – pasakojo studentė.
Nemažiau pribloškė ir santykiai su dėstytojais bei studentų požiūris į mokslus. Pirmiausia, niekas į paskaitas neskuba – tiek dėstytojams, tiek studentams vėluoti į paskaitas yra normalu. Paskaitos nepradedamos, kol nesusirenka visi studentai. Kiekvienam studentui dėstytojas paskambina ir paklausia, ar atvyks, ar jo palaukti. Taigi, kai „viena paskaita trunka tris valandas, pirmąją valandą dažniausiai laukiama vėluojančiųjų”, – pasakojo Ugnė.
Kitas įdomus dalykas – visi dėstytojai jauni, daugiausia iki 35 m. Ugnė pasakojo, jog jie stengiasi paskaitas vesti įdomiai, interaktyviai, palaikyti gerus santykius su studentais. „Su dėstytojais gali ir „Candy Crush“ pažaisti“, – pasakojo mainų studentė.
Du skirtingi malaiziečių veidai
„Kai esi šviesiaplaukė mielai besišypsanti mergina, su tavimi elgsis maloniai ir paslaugiai, niekada nesijausi vieniša, nes visuomet kas nors malonų žodį pasakys, visi stengsis padėti”, – teigia Ugnė. Tačiau, anot merginos, malaiziečiai gali būti ir labai kerštingi: „Jei jiems kuo nors nepatiksi, gali ir priešingą kryptį parodyti”.
Taip pat merginą stebino ir vietinių tingumas: „Pavyzdžiui, Lietuvoje studentai turi daugybę veiklų. Iš ryto eina į paskaitas, o po paskaitų eina sportuoti, šokti, priklauso įvairioms organizacijoms, dirba. O malaiziečiai tiesiog grįžta namo ir eina miegoti arba susitinka su draugais, sėdi kavinėse. Per dieną mes nuveikiame gerokai daugiau nei jie”, – pasakojo Ugnė.
Taip pat mergina pabrėžia, kad didžioji dalis malaiziečių yra musulmonai ir jie ne visada gali keliauti ar šėlti vakarėliuose, kaip europiečiai. „Kai baigėsi studijos, norėjau daugiau pakeliauti po Malaiziją ir klausiau savo malaiziečių draugų, ar kas nors norėtų su manimi pakeliauti kartu. Tačiau jie atsisakė, nes tuo metu buvo kaip tik prasidėjęs ramadanas”, – prisiminė mergina.
Reikia saugotis gatvės plėšikautojų, priekabiautojų ir beždžionių
Ugnė pasakojo, jog visi jai patarė vengti vaikščioti gatvėmis, važinėti taksi ar keliauti vienai, tačiau tokių patarimų studentė nelabai klausė iki tol, kol atsidūrė pavojingoje situacijoje.
Vieną nemaloniausių įvykių merginai teko patirti, kai sumanė pakeliauti viena. Į miestelį, kurį norėjo aplankyti, mergina atvyko vėlai vakare, todėl iškart vyko į viešbutį. Ugnę viešbutyje pasitiko jo šeimininkas. Anot merginos, iš pradžių jis pasirodė labai malonus. Vyras buvo ajurvedinio masažo specialistas ir pasisiūlė merginai atlikti masažą. Iš pradžių nieko blogo neįtardama ji sutiko su tuo pasiūlymu. Tačiau po to merginai trumpam išėjus iš kambario ji labai sutriko pamačiusi, jog vyras šukuojasi plaukus ir kvepinasi. Suglumino ir vyro kalbos apie tai, kaip jis pajuto gerą merginos energiją jai vos įėjus į viešbutį,
„Tačiau išeiti naktį vienai į nepažįstamą miestą, kuris garsėja ne itin saugia kaimynyste irgi nebūtų buvusi pati protingiausia mintis“, – pasakojo mergina. Todėl Ugnė tą naktį išsisukusi nuo viešbučio šeimininko perdėto dėmesio saugiai užsirakino savo kambaryje. Pralaukė ryto ir, vos tik išaušus, išėjo į miestą.
„Atslūgus stresui ir įtampai, tas rytas tapo vienu gražiausių rytų mano gyvenime”, – pasakojo Ugnė.
Tai nebuvo vienintelis nemalonus įvykis, kurį tolimoje šalyje teko patirti merginai. Ją aplankyti atvykus draugui, pora bandė Malaizijos gatvėmis pasivažinėti motoroleriu. Tačiau šį pasivažinėjimą gerokai apkartino kitu motoroleriu važiavę du vaikinai. Vienas iš vaikinų pradėjo tempti fotoaparatą nuo Ugnės draugo kaklo. Toks pasivažinėjimas vos nesibaigė tragedija, tačiau plėšikams nepavyko nutempti fotoaparato, todėl jie nuvažiavo toliau.
Tiesa, „saugotis reikia ne tik plėšikų gatvėse“, – pataria Ugnė. Saugotis reikia ir beždžionių, kurių Malaizijoje itin daug. Vieno pasivaikščiojimo parke metu Ugnę ir jos draugą užpuolė beždžionė. Beždžionė jau buvo susiruošusi kąsti jiems į kojas, kai vienas gatve pravažiuojantis vyras, apsimesdamas, kad meta akmenį išgąsdino įsisiautėjusį gyvūną.
Išraiškingas lietuviškas merginos grožis neliko nepastebėtas: susitikimas su legendiniu Jackie Chanu
Tačiau, nepaisant keleto nemalonių įvykių, merginai teko patirti tokių nuotykių, apie kuriuos nė nesvajojo. Graži, šviesiaplaukė mergina sulaukė nemažai dėmesio iš vietinių menininkų.
Viskas prasidėjo nuo paprastų fotosesijų Malaizijos universitete. Vos tik merginos draugai, užsiimantys fotografija, paprašė jos dalyvauti keliose fotosesijose, Ugnė sulaukė ir daugiau pasiūlymų fotografuotis, jos grožis buvo deramai įvertintas.
O kartą mergina sulaukė kvietimo filmuotis vieno didžiausių Malaizijos ryšio operatorių „Celcom“ reklamoje (ji bus rodoma po kelių mėnesių). Filmavimas vyko prabangiame Kvala Lumpūro viešbutyje. Ugnė kartu su kita vokiete mergina turėjo atlikti turisčių vaidmenį. Jau nuo pat pradžių merginai pasirodė šiek tiek keista, kad visoms detalėms skiriama tiek daug dėmesio, laikomasi tokių griežtų taisyklių. Kaip vėliau sužinojo, visa tai buvo dėl šios reklamos pagrindinio aktoriaus – Jackie Chano.
Vos atvykęs į filmavimo aikštelę, aktorius pradėjo dairytis po aikštelę, priėjo kone prie kiekvieno meno kūrinio, viešbučio paveikslo, juos lietė, tyrinėjo. Ugnei aktorius pasirodė hiperaktyvus: „Jam nuolatos reikia ką nors daryti – juda, kruta, tampo raumenis”.
Reklamos filmavimo metu merginai teko su aktoriumi susipažinti ir asmeniškai. Turisčių vaidmenis atliekančioms merginoms reikėjo vaikščioti antrame plane, o garsusis aktorius visąlaik juokavo ir bandė ištarti Ugnės vardą. Kai reklama buvo baigta filmuoti, aktorius, atsisukęs į mergina pasakė: „Ugne, tu buvai geriausia.“
Mauro Lulli šukuosenų šou
Kitas neeilinis įvykis, kuriame teko dalyvauti Ugnei, buvo madų šou, kuriame ji tapo vieno garsiausio Italijos kirpėjo Mauro Lulli modeliu. Mauro Lulli – gerai žinomas pasaulinio garso žvaigždžių kirpėjas. Jo klienčių sąraše – Beyonce, Madonna ir dar nemažai kitų.
Iš pradžių Ugnė nesitikėjo, jog taps tokio renginio vakaro „vinimi“. „Atėjusi į modelių atranką, pamačiau daugybę visokių tautybių gražuolių, aukštaūgių. O aš ten tokia mažutė”, – savo įspūdžiais dalinosi Ugnė. Atrankos metu prie merginos priėjo pats Mauro Lulli.
„Jis žiūri iš vienos pusės, iš kitos, lyg kažkas netinka, lyg kažkas negerai, bet nieko nesako – taip ir nesupratau, kas vyksta”, – pasakojo Ugnė.
Kitą dieną atėjusi į šou Ugnė vėl nežinojo, kaip reaguoti, nes visas kitas merginas asistentai ruošė pasirodymui – darė makiažą, šukuosenas, rengė pasirodymo drabužiais. O jai padarė tik laikiną šukuoseną ir makiažą, bet nedavė jokių drabužių. Netrukus atėjęs pats M.Lulli pasakė merginai, jog ji pasirodys šou pabaigoje ir kad dabar jai niekas nedarys šukuosenos. Ir kad suknelės ji negaus – jis jai visa tai sukursiąs ant scenos pasirodymo metu.
Mergina pasakojo, jog prieš pasirodymą labai jaudinosi – juk nežinojo, kaip viskas vyks. Taip pat tai buvo pirmas kartas, kuomet merginai teko eiti podiumu. Todėl buvo gana baisu žingsniuoti su suknele ir aukštakulniais prieš daugybę kamerų ir didžiausias Malaizijos žvaigždes.
„Stengiausi save įtikinti, kad viskas čia gerai, kad Lietuvoje gal ir juoktųsi, jei pargriūčiau, bet čia visi tokie palaikantys, užjaučiantys, aš čia blondinė, egzotika – viskas turėtų būti gerai”, – apie jaudinančią patirtį pasakojo Ugnė. Viskas pavyko gerai, mergina podiumu praėjo nepargriuvusi, sėkmingai. O po pasirodymo sulaukė didelio spaudos dėmesio bei daugybės darbo pasiūlymų, tačiau juos, deja, jai teko atmesti, nes netrukus turėjo išvykti.
Lietuvoje viskas gražu ir sava
Ugnė pasakoja, jog buvo šiek tiek gaila palikti viską, ką iš nieko buvo susikūrusi Malaizijoje. „Teko patirti tiek nuostabių dalykų, kurių tikriausiai niekuomet nebūčiau patyrus Lietuvoje”, – pasakojo mergina. Tačiau vis tiek tikino besidžiaugianti, jog grįžta į gimtąją Lietuvą pas mylimus žmones, kur, jos žodžiais tariant, „viskas taip gražu ir sava“.