Liks tik 3 arba 5
Pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtą studiją, optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų siūloma palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją.
Vilniuje veiktų du universitetai, viena ar dvi menų akademijos bei Karo akademija. Kaune siūloma palikti vieną ar du universitetus, Klaipėdoje veiktų universitetas ar jo padalinys, o Šiauliuose – universiteto padalinys arba kolegija.
Premjeras Saulius Skvernelis kartu su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene trečiadienį Vyriausybėje paskelbė, kad Lietuvoje turi likti iki penkių valstybinių universitetų.
Mes nesakome, kad bus išsaugoti Šiaulių ir Klaipėdos universitetai, mes kalbame, kad turime ne emociniu pagrindu, bet labai aiškiais kriterijais remdamiesi (...) išsaugoti universitetinį mokslą, – sakė premjeras.
„Nematome tikslo mechaniškai apsibrėžti universitetų skaičiaus be jokio pagrindimo, yra laukiama pasiūlymų dėl jungimosi alternatyvų iš pačių bendruomenių, ir tada paaiškės, kokiais argumentais ir kokiais modeliai jie patys siūlo (pertvarkyti tinklą). Bet realiai matydami situaciją, atsižvelgdami į tuos kriterijus ir atliktus mokslinius tyrimus, kuriais disponuoja Vyriausybė, galėtume kalbėti iki penkių. Bet, kaip jau minėjau, tai nėra skaičius penki ir taškas“, – aiškino premjeras.
„Ir dar kas svarbu – mes nekalbame apie universitetinio mokslo eliminavimą iš šalies regionų, tikrai nekalbame, tai turi išlikti ir tai išliks, nes tai yra vienas iš prioritetų“, – pabrėžė jis.
„Mes nesakome, kad bus išsaugoti Šiaulių ir Klaipėdos universitetai, mes kalbame, kad turime ne emociniu pagrindu, bet labai aiškiais kriterijais remdamiesi (...) išsaugoti universitetinį mokslą. Forma galima įvairi“, – aiškino premjeras.
Finansavimo pokyčiai – jau kitąmet
J.Petrauskienė teigė, kad universitetų finansavimo pokyčiai gali būti įgyvendinami nuo 2018 metų.
„Šiuo metu kaip tik yra atidėtas įsigaliojimas Mokslo ir studijų įstatymo straipsnio, kuris apibrėžia aukštųjų mokyklų finansavimą. Šiandien finansavimas didžiąja dalimi remiasi studentų skaičiumi, todėl akcentas pertvarkant finansavimą turėtų būti skiriamas rezultatui ir kokybei“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, su universitetais dėl finansavimo bus pasirašomos sutartys ir jose turės atsispindėti, pavyzdžiui, aukštesnė priėmimo kartelė.
„Mes turime ir specializuotų aukštųjų mokyklų: yra menų akademijos, yra karo akademija, yra kunigų seminarijos. Šios aukštosios mokyklos yra specifinės, kiekviena turi ir specifinę paskirtį, ir labai motyvuoti žmonės renkasi studijuoti būtent šiose kryptyse, tai tinklo pertvarkos pokyčiai šių mokyklų neturėtų paliesti“, – taip pat sakė J.Petrauskienė.
Kartu tiek premjeras, tiek ministrė pabrėžė, kad pertvarkos tikslas nėra tiesiog sumažinti mokslo įstaigų skaičių, bet kelti mokslo kokybę, labiau atspindėti darbo rinkos poreikius, mažinti emigraciją. S.Skvernelis nesiryžo įvardinti, kada pertvarka galėtų baigtis.
„Be abejo, pereinamasis laikotarpis reikalingas, negali būti pertvarka padaryta fiziškai, mechaniškai per pusę metų, per vienerius metus. Žiūrėsime, kokie procesai bus inicijuoti pačių aukštųjų mokyklų, kiek mums reikės daryti įtaką administracinėmis skatinančiomis priemonėmis, kad tas procesas vyktų“, – dėstė S.Skvernelis.
Prezidentė palaiko
Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko Vyriausybės siekį mažinti aukštųjų mokyklų skaičių.
„Aukštojo mokslo reforma – vienas pagrindinių 17-ajai Vyriausybei prezidentės įvardytų prioritetų. Prezidentė palaiko Vyriausybės siekį mažinti aukštųjų mokyklų skaičių ir gerinti aukštojo mokslo kokybę“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos BNS trečiadienį atsiųstame komentare.
VGTU rektorius A.Daniūnas: mokslininkus reikia telkti
VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas 15min teigė, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija yra svarsčiusi šiuos klausimus ir sutarė, jog reforma yra būtina.
„Labai jau ilgai šnekama apie reformą ir nebuvo niekas daroma. Problema yra štai kur – universitetų judinimas, kad su jumis kažką darysime, ir nieko nedarymas, neturėjimas aiškios perspektyvos, žlugdo kai kuriuos universitetus ir toliau. Todėl pasakyti, kas bus ateityje, yra labai svarbu“, – pabrėžė jis.
Neturėjimas aiškios perspektyvos, žlugdo kai kuriuos universitetus ir toliau.
A.Daniūnas pabrėžė, kad jam sunku komentuoti, ar toks, ar kitoks nei planuoja valdžia, aukštųjų mokyklų tinklas turėtų būti. Tačiau jis pabrėžė, kad moksleivių skaičius mažėja, tad ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas yra mažiau.
„Esant mažam skaičiui užtikrinti gerą studijų kokybę yra sunku. Be abejo, čia išimtis – menų mokyklos, kurios niekur pasaulyje nėra didelės“, – teigė rektorius.
Jo teigimu, kai kurių sričių dėstytojai ir mokslininkai Lietuvoje yra išbarstyti po mokslo įstaigas.
„Šių dienų moksle vargu, ar galima padaryti didelius darbus labai mažuose kolektyvuose. Todėl reikalinga kritinė masė tam tikros srities mokslininkų vienoje vietoje. Tai irgi verčia koncentruoti jėgas“, – sakė A.Daniūnas.
Jo nuomone, pirmiausiai valdžia turėtų nuspręsti dėl to, koks konkrečiai bus aukštųjų mokyklų tinklas, ir tik po to keisti finansavimo tvarką.
A.Daniūnas pabrėžė, kad negalima aukštųjų mokyklų skirstyti į geras ir blogas, esą net ir silpną įvertinimą turinčios mokyklos turi stipriųjų pusių – gerų mokslininkų, studentų ir juos reikia stengtis išsaugoti: „Tai nėra paprastas, mechaninis veiksmas. Jungimas negali būti vardan jungimo. Sujungus turime turėti geresnę studijų kokybę, aukštesnį mokslo lygį.“
Didesnė bėda su kolegijomis
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos generaliniam sekretoriui Kęstučiui Kriščiūnui valdžios planas atrodo neblogas, tačiau jis yra įsitikinęs, kad Kauno technologijos (KTU), Aleksandro Stulginskio (ASU), Vilniaus Gedimino technikos universitetų (VGTU) naikinti negalima.
Yra specializuotos mokyklos – KTU, ASU, Vilniuje – VGTU. Jos yra profilinės ir reikalingos Lietuvai. Ir negalima kalbėti apie jų kokius nors sujungimus ar likvidavimą.
Profesorius teigė, kad jį žeidžia klausimai, kiek aukštųjų mokyklų turėtų likti Lietuvoje.
„Taip klausimo kelti negalima – kokie jie turi būti, kokio profilio, kur išdėstyti – taip reikia klausti. Yra specializuotos mokyklos – KTU, ASU, Vilniuje – VGTU. Jos yra profilinės ir reikalingos Lietuvai. Ir negalima kalbėti apie jų kokius nors sujungimus ar likvidavimą“, – pabrėžė jis.
Jis priminė, kad Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas planuoja susijungti, tokius planus brandina ir Kauno technologijos bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetai.
K.Kriščiūnas siūlė atkreipti dėmesį į kolegijas: „Kad kolegijų sektorius yra katastrofiškos būklės ir jį reikėtų optimizuoti – tikrai tiesa. Tame sektoriuje įvyks didelės permainos ir aš tikiuosi, kad kolegijos jungsis ir prie kai kurių universitetų.“
K.Kriščiūnas pabrėžė, kad svarstant tinklo pertvarką būtina pasiekti, jog profesinės mokyklos, kolegijos ir universitetai atliktų savo vaidmenį: „Kad kolegijos nesiektų tapti universitetais. Čia yra didžiulė erdvė optimizavimui. Jeigu šį sektorių sutvarkytume, tai būtų didžiulis indėlis į sektoriaus pertvarką.“
Veikia 14 universitetų
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų: Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA), Kauno technologijos universitetas (KTU), Klaipėdos universitetas (KU), Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), Lietuvos sporto universitetas (LSU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Mykolo Romerio universitetas (MRU), Šiaulių universitetas (ŠU), Vilniaus dailės akademija (VDA), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vilniaus universitetas (VU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Taip pat dar veikia kelios dešimtys kolegijų, kurių skaičių Vyriausybė taip pat nusiteikusi mažinti.
Universitetai jau spaudžia valdžią
Vyriausybė deklaruoja, kad sprendimus dėl savo ateities turės priimti pačios aukštosios mokyklos, tačiau jau dabar aišku, kurie universitetai atsilieka išlikimo lenktynėse.
Aukštosios mokyklos jau pradėjo viešųjų ryšių kampanijas, stengdamosi užsitikrinti politikų ir visuomenės palaikymą. Apie susijungimą paskelbusių VDU ir LEU universitetų vadovybė praėjusią savaitę lankėsi pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir po susitikimo skelbė užsitikrinusi Seimo paramą jungiantis dviem aukštosioms mokykloms.
Ant išnykimo ribos atsidūręs ŠU kreipėsi pagalbos į regiono politikus. Šiaulių regiono merai bei kiti žinomi žmonės surašė viešą kreipimąsį į šalies vadovus, kuriuos ragina išsaugoti aukštąjį mokslą Šiauliuose.
Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad reikia daryti viską, jog Šiauliuose bei Klaipėdoje išliktų bent universiteto padaliniai, nes taip būtų galima išlaikyti šiuose miestuose jaunus žmones. Tačiau Klaipėdos universitetas, jei nori išlikti, turės orientuotis į jūrinius tyrimus, o Šiauliuose išsaugoti atskirą universitetą nebematoma galimybių, nes jau dabar katastrofiškai trūksta ir lėšų, ir studentų. Kol kas kalbama, kad ŠU galėtų virsti edukologinės pakraipos universiteto, jei toks būtų, padaliniu.
Kas liks Vilniuje?
Vilniuje šiuo metu veikia 7 universitetai – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA), Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), Mykolo Romerio universitetas (MRU), Vilniaus dailės akademija (VDA), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vilniaus universitetas (VU).
Vyriausybė nusiteikusi palikti atskirą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (LKA). Kol kas neaišku ar VDA ir LMTA veiks kartu ar bus sujungtos į vieną menų akademiją.
Lieka dar du pagal planą numatyti universalūs universitetai. Neabejotinai išliks šalies aukštojo mokslo lyderis VU, o LEU, VGTU ir MRU laukia išlikimo varžytuvės. Tiesa, LEU jau jungiasi su VDU, tačiau tai gali neapsaugoti net abiejų šių universitetų nuo išnykimo.
Besijungiantys VDU ir LEU deklaruoja, kad orientuosis į šiuolaikinį pedagogų rengimą bei mokytojų perkvalifikavimą, jų kvalifikacijos kėlimo programas, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijoje svarstomas planas iš pagrindų pakeisti pedagogų rengimą. Svarstoma galimybė pedagogiką palikti tik kaip pasirenkamąją studijų kryptį, kurią galėtų pasirinkti pagrindinių studijų studentai. Ministerijos manymu, tuomet mokyklas papildytų daug stipriau parengti lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, kalbų bei kitų specialybių mokytojai. Jeigu būtų pasirinktas šis permainų kelias, jungtinis ir stiprus edukologinės krypties universitetas nebetektų prasmės.
Inžinerinės krypties VGTU aukštoji mokykla turi neblogus šansus išlikti, tačiau jai nemažą konkurenciją kelia KTU. Tačiau kol kas manoma, kad jungti KTU ir VGTU nebūtų prasminga.
Mažiausiai šansų išlikti turi MRU. Šio universiteto studijų kokybė pastaraisiais metais sulaukdavo nemažai kritikos.
Kas liks Kaune?
Kaune veikia 5 universitetai – Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos sporto universitetas (LSU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Iš šių universitetų planuojama palikti tik 1 ar 2, be to, Kaune liks ir policijos mokykla. Jeigu bus nuspręsta Kaune palikti du universitetus, neabejotinai liks KTU. Nemažai šansų turi su LEU besijungiantis VDU ir LSMU. Tačiau VDU gali sutrukdyti LSMU. Šis universitetas garsėja stipriomis studijomis, gerais dėstytojais, nemažai pritraukia studentų iš užsienio. Tačiau LSMU turi stiprų konkurentą Vilniuje – VU Medicinos fakultetą. Gali būti, jog būtų nuspręsta LSMU paversti tik VU padaliniu, tuomet VDU turėtų šansų išlikti. Kitas variantas – sujungti KTU, LSMU, LSU ir ASU į vieną aukštąją mokyklą.
Bet taip pat svarstoma galimybė prie LSMU prijungti dalį LSU ir ASU programų ir sukurti stiprų medicinos mokslų centrą Kaune.
Universitetų be mokslo nebus
Drauge su aukštųjų mokyklų skaičiaus mažinimu vyks ir kitas procesas – besidubliuojančių studijų programų naikinimas ar jungimas.
Švietimo ir mokslo ministerija, parengusi valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, mano, kad daugelis universitetų dubliuoja studijų programas, kurias lengva ranka akredituoja Studijų programų kokybės vertinimo centras (SPVKC).
Šioje srityje planuojama taip pat nemažai permainų. Ketinama siekti, jog SPVKC studijų programas vertintų daug priekabiau ir nedalintų akreditacijų lengva ranka. Tos programos, kurios neatitiks kriterijų, turės būti naikinamos.
Taip pat bus siekiama, kad universitetai keltų stojimo balus, nes dabar kartelė nuleista tiek žemai, kad į kai kuriuos universitetus priimami tokie studentai, kurie vargiai išlaikytų mokyklinius egzaminus.
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat sieks, kad nebeliktų universitetų, kuriuose mokslinis darbas tik imituojamas. Naujoji ministrė įsitikinusi, kad universiteto be mokslo tyrimų negali būti. Vyriausybė teigia, kad šios pertvarkos tikslas – ne universitetų konkurencija šalies viduje, o konkurencija tarptautiniu lygiu.
Permainos – iki vasaros
Nors Vyriausybė deklaruoja, kad su permainomis labai neskuba ir nori diskutuoti su akademine bendruomene, pasak šaltinių, laiko yra ganėtinai mažai.
Diskusijos truks tik iki vasario pabaigos, nes jau kovo mėnesį bus paskelbtas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, kuriame bus surašyta aukštojo mokslo pertvarkos vizija. Nors Vyriausybė skelbia, kad iki birželio diskutuos apie aukštųjų mokyklų jungimosi alternatyvas ir jas vertins iki metų pabaigos, iš tiesų viskas gali trukti daug trumpiau, nes jau vasarą reikės rengti kitų metų biudžeto projektą, kuriame turi būti numatytas finansavimas aukštojo mokslo pertvarkai.
2011 m. į aukštąsias mokyklas stojo daugiau kaip 25 000 abiturientų, o 2016 m. – jau tik daugiau kaip 15 000. Prognozuojama, kad 2021 m. stojančiųjų bus vos 10 000. Akivaizdu, kad 14-ai aukštųjų mokyklų tiek studentų yra per mažai.
Alternatyvos nėra
Vyriausybė įsitikinusi, kad šalies aukštasis mokslas yra tokios prastos būklės, kad toliau gyventi taip, kaip iki šiol, nebegalima.
Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi demografinėmis tendencijomis, prognozuoja, kad abiturientų ir į aukštąsias mokyklas stojančių jaunuolių skaičius toliau nuosekliai kasmet mažės. 2011 m. į aukštąsias mokyklas stojo daugiau kaip 25 000 abiturientų, o 2016 m. – jau tik daugiau kaip 15 000. Prognozuojama, kad 2021 m. stojančiųjų bus vos 10 000. Akivaizdu, kad 14-ai aukštųjų mokyklų tiek studentų yra per mažai, taip pat neprognozuojama, kad Lietuvą užplūstų norintys studijuoti iš kitų šalių.
Vyriausybė taip pat neprognozuoja, kad artimiausioje ateityje pavyks surasti daugiau lėšų aukštajam mokslui. Skaičiai rodo, kad pastaruosius penkerius metus (2010–2015 m.) valstybės skiriamas finansavimas mokslui nuolat mažėjo. Kasmet augo mokslui skiriamos lėšos iš ES bei kitų tarptautinių struktūrų. Prognozuojama, kad lėšos iš ES netrukus pradės mažėti, todėl aukštajam mokslui jau dabar reikia pradėti ruoštis gyventi turint mažesnį finansavimą.
