Dalis jų į Lietuvą atvyko su kitais Kharkivo mokyklos, su lietuvių pagalba persikėlusios į Vilnių, mokiniais. Ši mokykla neseniai Lietuvoje gavo naują pavadinimą ─ „Gravitas schola“ – ir išsiplėtė iki 400 ukrainiečių vaikų, pabėgusių iš įvairiausių šalies teritorijų, bendruomenės.
Pasirinko Vilniaus ir kitų Europos miestų universitetus
Prasidėjus karui daugeliui ukrainiečių abiturientų teko paleisti planus studijuoti pasirinktuose Ukrainos universitetuose, palikti gimtuosius namus ir mokslus baigti svetimoje šalyje. Dalis ukrainiečių abiturientų, atvykusių gyventi į Lietuvą, čia ir pasiliks – jaunuoliai mokslus tęs Vilniaus Dailės akademijoje, Mykolo Riomerio ir Vilniaus universitetuose. Kita dalis mokinių paraiškas užpildė į Norvegijos, Vienos, Čekijos universitetus.
„Planavau po mokyklos stoti ir mokytis Ukrainoje, tačiau dabar planus tenka keisti. Ketinu vasaros gale išvažiuoti į Čekiją ir ten metus mokytis kalbos, o vėliau stoti į vieną iš ten esančių universitetų“, ─ apie savo planus pasakoja iš Kharkivo atvažiavęs abiturientas Saša. Jo klasiokas Ivanas yra vienintelis iš Lietuvoje esančių ukrainiečių abiturientų, ketinantis grįžti į Ukrainą. Studijų paraišką jis užpildė Ukrainos katalikų universitete, kuriame ketina mokytis medicinos.
Pagrindinis iššūkis mokiniams ─ emocinis
Abiturientai iš Ukrainos į Lietuvą atvyko be jokio išankstinio pasiruošimo. Nepaisant organizacinių sunkumų dėl egzaminų ir mokymosi, sunkiausia jiems – emociškai. „Žinoma, abiturientai jau yra pakankamai savarankiški ir gebantys priimti sprendimus patys, bet karo kontekste viskas yra daug jautriau ir sudėtingiau. Nors įprasta po mokyklos gyvenimą planuoti ir jam ruoštis, diskutuoti su tėvais apie galimus pasirinkimus, šios galimybės mūsų mokiniai neturėjo. Per dieną jų gyvenimas apsivertė“, ─ pasakoja mokyklos vadovė Agnė Klimčiauskaitė. Abiturientas Saša priduria, kad kalbos, mokymosi barjerai nebuvo problema. „Lietuvoje daug žmonių kalba rusiškai, mokymosi procesas buvo stabilus, bet emociškai su esančia padėtimi susitaikyti buvo sunku. Išvykti taip staiga ir tokiomis aplinkybėmis – labai skaudu“, ─ dalinasi abiturientas Saša.
A.Klimčiauskaitė priduria, kad jaunimas Vilniuje greitai susiorientavo ir įprato, nebuvo ypatingo kultūrinio šoko, daugumos teigimu, Vilnius jiems suteikė namų jausmą. „Kiek girdėjome iš mokinių, jiems Vilnius primena Kharkivą savo atmosfera: yra šiuolaikiškas, avangardiškas, tolerantiškas, kupinas gyvybės ir jaunystės, puikus jauniems žmonėms gyventi ir tobulėti“, ─ pasakojo A.Klimčiauskaitė. Abiturientė Katia priduria, kad Vilnius jai labai patinka, o ir atrodo, kad čia gyvena visą savo gyvenimą: „Mėgstu Vilniaus senamiestį, su draugais vakarais einame ten pasivaikščioti, nes jis man savo architektūra ir žmonėmis primena gimtąją Ukrainą“, ─ pasakoja Katia.
Ugdymas karo chaose išliko stabilus
Pirmosiomis karo savaitėmis iš vienos Kharkivo mokyklos į Vilnių buvo perkelta visa mokyklos bendruomenė – mokiniai, jų mamos ir močiutės, mokytojai, o kovo 22 d. atnaujintas ugdymo procesas. „Iš pradžių mokykloje pamokas vedėme 71 mokiniui. Vėliau priėmėme daug ukrainiečių vaikų, kurie atvyko į Vilnių iš įvairių Ukrainos regionų, todėl šiuos mokslo metus baigė apie 250 vaikų. Šiandien matome, kad paraiškų kitiems mokslo metams turime per 400 ir šis skaičius tik didėja“, ─ apie augantį
mokyklos vaikų skaičių pasakoja A.Klimčiauskaitė. Ji neslepia, kad priimti tiek vaikų tapo dideliu iššūkiu. „Pakviesti vaikus mokytis su mumis yra viena, tačiau tam reikalingos lėšos: patalpoms, mokymosi priemonėms ir kitoms reikmėms užtikrinti. Vienintelis dalykas, kuris mums padėjo išgyventi ir mokyti vaikus toliau, kol gausime valstybės finansavimą gruodį ─ yra naktinio matymo prietaisų gamintojo „Yukon Advanced Optics Worldwide“ paaukotos lėšos. Be jų mokykla, mokinių krepšelių realiai sulauksianti tik gruodį, nebūtų galėjusi išlikti ir išleisti šios kartos“, ─ teigė A.Klimčiauskaitė.
Pamokas atvykusiems ukrainiečiams pagal įprastą programą ukrainiečių kalba veda mokytojai ukrainiečiai. „Iš Kharkivo atvyko didelė ukrainiečių mokytojų komanda, prie jos prisijungė mokytojai iš kitų regionų, kurie pamokas mokiniams mūsų mokykloje vedė gyvai. Kita dalis mokytojų mokinius mokė nuotoliu iš Ukrainos, todėl vaikams pamokos vyko įprastai. Norėjome, kad mokymosi procesas vaikams nepasikeistų, liktų įprastas, ir bent jau mokykloje vaikams ir mokytojams užtikrintume saugų ir stabilų gyvenimą. Manome, kad tai padaryti mums pavyko ir ugdymas visame karo chaose išliko kiek įmanoma stabilus“, ─ pasakoja A.Klimčiauskaitė.
Mokykla pradžioje ilgai sprendė patalpų klausimą ir dalį jų gauti padėjo Mykolo Riomerio universitetas, kuriame nuo rugsėjo mokysis 8-11 klasių mokiniai. Čia jie turės galimybę pažinti studentų gyvenimą, pamatyti, kaip Lietuvoje vyksta aukštojo mokslo mokymosi procesai. Pasak A.Klimčiauskaitės, Lietuva tikrai pasistengė, kad abiturientams kiltų kuo mažiau iššūkių. „Aukštosios mokyklos geranoriškai bendradarbiauja, suteikia reikalingą informaciją, padeda ir lanksčiai organizuoja studijas, netgi papildė studijų anglų kalba sąrašą. Ukrainos mokiniams labai svarbu nesijausti vieniems“, ─ padėką aukštosioms mokyklos reiškia A.Klimčiauskaitė.
Visgi, sunkumų neišvengiama – dalis mokinių atvyko be jokių dokumentų. „Susiduriame su šia problema, kai Lietuvą pasiekia šeimos, kurios neturi jokių dokumentų, ką jau kalbėti apie mokyklų pažymėjimus. Viena mūsų abiturientė atvyko iš Mariupolio, kuriame buvo subombarduota mokykla, su visais dokumentais. Mums pavyko duomenis rasti ir užsakyti atestatą iš Kijevo, jį pasivežti į Lietuvą ir įteikti merginai. Turime ne vieną tokį atvejį, todėl ir keliaujame į Kijevą ieškoti dokumentų, norime užtikrinti vaikams ateitį, ─ pasakoja „Gravitas Schola“ mokyklos vadovė.
Kitais metais – abiturientų klasė iki 20 mokinių
Apie kitų metų abiturientų laidos perspektyvą, A.Klimčiauskaitė prasitaria, kad lietuviška ukrainiečių abiturientų laida jau galėtų būti po dvejų metų, tačiau kitais metais numatome vieną abiturientų klasę iki 20 mokinių. „Kitais metais lietuviškos abiturientų laidos neplanuojame, nes pasiruošti laikyti egzaminus lietuvių kalba reikia daugiau laiko – vaikai mokysis pagal lietuvišką programą, eksternu papildys žinias pagal ukrainietišką programą, po 11 klasių laikys ukrainietiškus egzaminus, o norintys likti Lietuvoje ir gauti lietuvišką atestatą ─ keliaus į 12 klasę ruoštis lietuviškiems egzaminams. Savotiški tranzitiniai metai, kuriems reikia pasiruošti“, ─ apie kitos abiturientų laidos perspektyvą kalba A.Klimčiauskaitė.
