Anot jos, pernai atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos 15-mečių rezultatai yra aukštesni už 40 šalių, o žemesni už 28 – Lietuva, pagal skaitymo rodiklius surinkusi 476 balus, nežymiai atsilieka nuo EBPO vidurkio (487 balai).
Geriausiai pasirodė atskiri Kinijos miestai – Singapūras, Makau, Honkongas, sąrašo viršuje rikiuojasi ir Estija, Kanada, Suomija. Prasčiausi rezultatai fiksuoti Dominykoje, Kosove, Libane, Maroke, Filipinuose. Gerokai aukščiau už Lietuvą sąraše yra ir kaimyninė Lenkija.
Tyrime dalyvavo beveik 7 tūkst. Lietuvos penkiolikmečių, besimokančių septintoje ar aukštesnėje klasėje lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis bendrojo ugdymo mokyklose. Daugiausia – apie 90 proc. – tiriamųjų mokėsi devintoje klasėje.
Pagal penkiolikmečių matematinio raštingumo rezultatus Lietuva yra 32 – 37 pozicijoje, pagal gamtamokslį raštingumą Lietuva dalijasi 30 – 33 pozicijomis su kitomis šalimis.
2015 metais vertinant skaitymo gebėjimus Lietuvai teko 39 vieta iš daugiau kaip 70 vertintų šalių ir regionų. Pagal gamtamokslinį raštingumą Lietuvos penkiolikmečiai tuomet užėmė 36 – 38 vietas, matematinio raštingumo rezultatas buvo panašus – 36 vieta.
Pasak tyrėjų, palyginti su 2015-ųjų tyrimo rezultatais, penkiolikmečių skaitymo gebėjimai pakilo keturiais taškais.
Pasak R.Dukynaitės, palyginti su 2009 metų rezultatais, Lietuva pakilo devyniais taškais, ir tai yra statistiškai reikšmingas pakilimas.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nors berniukai dar „demonstruoja žemesnį rezultatą“ nei merginos, atotrūkis tarp skirtingų lyčių penkiolikmečių reikšmingai sumažėjo.
Pasak tyrimo, merginoms lengviau sekasi rasti informaciją, ją apmąstyti ir suprasti.
Anot mokslininkų, Lietuva šiuo atveju nėra išimtis, nes visose tyrime dalyvavusiose šalyse mergaičių skaitymo gebėjimai aukštesni nei vaikinų.
„Net 25 proc. daugiau vaikinų mano, kad skaitymas yra laiko švaistymas, 19 proc. vaikinų skaito tik tada, kai reikia kokios nors informacijos, ir 17 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai privalo“, – Lietuvos duomenis apibendrino R.Dukynaitė.
Pasak tyrėjų, mažiausiai penktadalis merginų nurodė, kad skaitymas joms yra vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų.
Tyrimas, be kita ko, parodė, kad miestų moksleiviai turi geresnius skaitymo gebėjimus nei besimokantieji kaimiškose vietovėse.
„Tačiau nereikia žiūrėti, kad jeigu kaimo mokykla, tai lygu bloga mokykla – jokiu būdu ne: yra ir kaimo mokyklų, ir sostinės, kurios nedemonstruoja gerų rezultatų“, – sakė R.Dukynaitė.
Taip pat tyrėjai atkreipia dėmesį, kad kur kas geresnius skaitymo gebėjimus demonstravo moksleiviai, atlikę užduotis gimtąja lietuvių kalba, nei moksleiviai, tai darę gimtosiomis rusų ir lenkų kalbomis.
Padeda būreliai, neigiamai veikia vėlavimas, patyčios
Tyrime taip pat aiškintasi įvairių veiksnių įtaka skaitymo gebėjimams.
„Aukščiausius skaitymo gebėjimus demonstruoja tie moksleiviai, kurie lanko debatus, teatrą, muzikos būrelius“, – sakė R.Dukynaitė.
Anot jos, dar viena keliama problema yra tai, kad apie pusė moksleivių vėluoja į pamokas ir tai turi įtakos pasiekimams. Moksleivių, kurie nurodė vėlavę mažiausiai vieną kartą per pastarąjį mėnesį, pasiekimai yra žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse.
Tyrimas atskleidė, kad neigiamos įtakos moksleivių rezultatams turi ir pamokų praleidinėjimas be pateisinamos priežasties, tuo metu lankiusiųjų vaikų darželius pasiekimai yra gerokai aukštesni, nei to nedariusių bendraamžių. Taip pat reikšmingos neigiamos įtakos skaitymo rezultatams turėjo ir patyčios.
„Patyčios stipriai veikia pasiekimus. 2018 metų rezultatai rodo, kad 23 proc. Lietuvos mokinių per pastarąjį mėnesį patyrė patyčias mažiausiai kelis kartus“, – teigė PISA tyrimo koordinatorė Lietuvoje Natalija Valavičienė.
Pataria ugdyti nuo mažens
Tyrėjai teigė, kad matomas vaikų skaitymo įgūdžių atotrūkis žemesnio ir aukštesnio socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimose – jis apibrėžia tėvų išsilavinimą, aplinką, knygų kiekį namuose ir kitus dalykus. Todėl Lietuvai rekomenduojama mažinti šio rodiklio įtaką stiprinant moksleivių konsultavimą, organizuojant papildomas pamokas, užtikrinti lygias mokymosi galimybes ir prieinamumą, ypač vaikinams taikyti kitokias ugdymo strategijas motyvuojant skaitymą.
EBPO tyrimo atstovai pabrėžė būtinybę stiprinti moksleivių pasitikėjimą mokykla ir savo galimybėmis, mokyti tvarkytis su baime dėl nesėkmių, siekti mažinti vėlavimą į pamokas ir pamokų praleidinėjimą ir ypač didinti ankstyvojo ugdymo prieinamumą.
Anot R.Dukynaitės, ankstyvojo, t. y. priešmokyklinio ugdymo svarbą pabrėžia visos EBPO šalys.
„Ankstyvasis ugdymas visur duoda geresnį rezultatą vėlesniame laikotarpyje, kai vaikas yra jau paaugęs, penkiolikametis“, – sakė ji.
Be minėtų patarimų, rekomenduojama ugdymo programose daugiau dėmesio skirti bendram moksleivių raštingumui ir jį skatinti per skirtingus mokymosi dalykus, ugdant pedagogus jiems pristatyti inovatyvius, įtraukius ugdymo metodus, užtikrinti mokyklų aprūpinimą kompiuterinėmis priemonėmis ir įranga, plėsti bibliotekų, diskusijų ir knygų klubų veiklą.
Ministras: sieksime ankstinti pradinį ugdymą
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus nuomone, tyrimai rodo, kad priemonės stiprinant skaitymo gebėjimus „nukreiptos gera linkme“, tačiau atveria ir silpnąsias vietas. Todėl, anot jo, ministerija sieks ambicingesnių tikslų teikdama paramą ugdymo įstaigoms, mažinant „socialinį-ekonominį kontrastą“.
„Tyrimai rodo, kad patyčios, gebėjimas berniukus motyvuoti kitaip yra ir globalu, bet lemia ir mokytojų, vadovų gebėjimai kiekvienoje mokykloje. Aš lankiausi įvairiose mokyklose ir matau, kad yra mokyklų, kurioms turėsime labai rimtai padėti, bet yra ir tokių, kurių rezultatai būtų visa galva aukštesni ir būtų tarp lyderių pasaulyje“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Pasak ministro, dalyje regioninių mokyklų esant nepatenkinamam mokymosi lygiui, tinklo pertvarką „reikia daryti ryžtingiau“, jis ragino savivaldybes daugiau kalbėtis su bendruomenėmis dėl mokyklų uždarymo būtinybės.
„Bet jei tą darysime per jėgą, turėsime didelį socialinį konfliktą. Tą reikia daryti bendruomenėmis pasitikint, suprantant, kad tai bus jų vaikams geriau“, – dėstė jis.
Ministras taip pat priminė savo siekį, kad pradinis ugdymas truktų penkerius metus, t. y. į jį būtų įtraukta ir priešmokyklinė klasė. Anot jo, Raseiniuose, Mažeikiuose, Biržuose netrukus bus mėginama įgyvendinti bandomuosius projektus, o visose mokyklose tokį modelį esą būtų galima įvesti per kelerius metus.
„Matau šioje vietoje, kad užtektų tik paankstinti ugdymą, ir penkiolikmečių pasiekimai būtų geresni (...), mums reikia įtikinti tėvus, kad tai yra saugu ir tai yra gerai. Manau, kad į tai reikėtų ne privalomu būdu, o eiti pasitikėjimo keliu ir galbūt tik tada įteisinti kaip privalomą“, – tikino A. Monkevičius.
Jis taip pat įžvelgė būtinybę stiprinti moksleivių, kurie mokosi lenkų ir rusų kalba, gebėjimus.
„Turime mūsų piliečiams, kurie mokosi ta kalba, irgi, matyt, rimtesnę paramą suteikti ir kažkaip kitaip dirbti tokiose mokyklose, bet nereikia jokiu būdu nieko menkinti – mums visi piliečiai vienodi, vaikai yra vienodi, turime pasirūpinti jais ir tie rezultatai pasikeis“, – kalbėjo A.Monkevičius.
Ministras svarstė, kad skaitymo gebėjimų skirtumus tarp valstybių taip pat iš dalies lemia ir konfesiniai skirtumai, turėdamas omenyje Suomiją ir Estiją. Čia tikintys gyventojai daugiausiai save priskiria evangelikams liuteronams.
„Galbūt čia yra tas protestantiškas charakteris nebijoti veikti ryžtingiau“, – sakė jis.
Atliekant PISA tyrimą aiškintasi 15-mečių moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai bei juos lemiantys veiksniai.
PISA tyrimas vyksta kas treji metai nuo 2000 metų. Tyrimą sudaro užduotys moksleiviams, jų bei tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų anketos.