Veiksmų plane įtvirtintos nuostatos didinti studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose tarptautiškumą, remti Lietuvos bei užsienio studentų ir dėstytojų judumą (akademinius mainus), stiprinti lituanistikos centrų užsienyje veiklą.
Pasak ministro D. Pavalkio, globalizacija ir technologijų vystymasis iš esmės keičia aukštojo mokslo vaizdą. „Keičiasi studentų lūkesčiai ir galimybės. Jie yra pasirengę mokytis gimtojoje šalyje, užsienyje, internetu, nuotoliniu būdu ar derindami visus variantus, – sako ministras D. Pavalkis. – Lietuvos aukštasis mokslas kovoja dėl studentų ir globalioje konkurencinėje kovoje. Turime pritraukti į Lietuvos aukštąsias mokyklas studijuoti daugiau užsieniečių, jei norime išlaikyti šalies aukštojo mokslo pozicijas “.
Veiksmų plane numatyta plėtoti jungtinių – bendrų Lietuvos ir užsienio universitetų – studijų programų ir studijų programų užsienio kalba rengimą. Planuojama, kad 2016 m. studentams bus pasiūlyta 40 jungtinių programų, t.y. triskart daugiau nei šiemet.
Taip pat numatoma skatinti tarptautinius dėstytojų ir studentų mainus, pritraukti gabius užsienio šalių studentus studijuoti sumanios specializacijos kryptis atitinkančias studijų programas, kad ateityje jie gebėtų drauge su Lietuvos mokslininkais vykdyti tyrimus integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose). Į mūsų šalį siekiama pritraukti studentus iš ES nepriklausančių posovietinės erdvės valstybių, taip pat iš sparčiai besivystančių Azijos šalių. Praėjusiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose laipsnį suteikiančias studijų programose studijavo 3,7 tūkst. studentų iš 92 šalių.
Kad Lietuvos aukštąsias mokyklas rinktųsi ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio jaunimas, jau šiuo metu gerinamos teisinės sąlygos, taikoma vieninga Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS), teikiamos stipendijos trečiųjų šalių piliečiams, vykdoma tarptautinė informacijos apie Lietuvos aukštąjį mokslą sklaida.
Išskirtinę svarbą skatinant Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą turi lituanistikos studijų užsienyje plėtra, taip pat glaudžių ryšių tarp Lietuvos mokslo ir užsienyje dirbančių lietuvių kilmės mokslininkų palaikymas. Šiuo metu pasaulyje, daugiausia Europoje, yra apie 40 lituanistikos centrų, kuriuose per 100 humanitarų dėsto ir tiria lietuvių kalbą bei kultūrą. Apytikriais skaičiavimais, lituanistiką užsienyje šiuo metu studijuoja per 600 studentų. Gausiausias būrys yra Lenkijoje, Čekijoje ir Vokietijoje.
„Remsime lituanistikos centrų bendradarbiavimą su mokslo ir studijų institucijomis Lietuvoje. Lituanistikos centrai turi tapti ne vien akademinėmis lietuvių kalbos studijų vietomis, bet ir prisidėtų prie lietuvių kultūros, istorijos pažinimo ir Lietuvos įvaizdžio užsienyje kūrimo“, – sako ministras D. Pavalkis.
Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo veiksmų plane numatyta parama lietuvių kilmės užsieniečiams sudarant jiems palankias sąlygas studijuoti Lietuvoje. Praėjusiais metais Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamuose vietose studijavo per 100 užsienio lietuvių.
