„Naujam vadovui teks didžiulė atsakomybė: siekiame turėti aukščiausio lygio ekspertinę instituciją mokslo ir studijų politikos srityje, stiprinti LMT patariamąją funkciją šiais klausimais. Vyriausybė numato įtraukti daugiau jaunimo į mokslines veiklas, didinti tarptautiškumą, stiprinti prioritetines mokslo kryptis. Labai svarbu tinkamai administruoti ir augantį LMT finansavimą, užtikrinti efektyvų, tikslingą jo panaudojimą. Kitas svarbus uždavinys – LMT darbuotojų gerovės ir pointegracinės veiklos sinergijos užtikrinimas integravus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą į LMT veiklą, Mokslo ir studijų politikos ekspertų komiteto formavimas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
G.Valinčius 1988 metais Vilniaus universitete įgijo gamtos mokslų srities mokslo daktaro laipsnį. Jo veiklos sritys – biochemija, molekulinė biofizika, bioelektrochemija. Mokslininkas yra paskelbęs daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių, referuojamų „Thomson Reuters WOS“ ir kitose tarptautinėse duomenų bazėse. Straipsniai publikuoti tarptautiniu mastu pripažintuose žurnaluose – „Journal of American Chemical Society“, „Langmuir“, „Journal of Physical Chemistry“, „Analytical Chemistry“.
1998–2002 metais G.Valinčius dirbo vizituojančiu mokslininku Merilendo (JAV) universiteto Nacionaliniame standartų ir technologijų instituto Biotechnologijos skyriuje, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriuje nuo 2002 iki 2010 metų dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju, nuo 2010 metų iki dabar eina vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas.
2017–2022 metais vadovavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrui, šiuo metu eina šio centro Europos molekulinės biologijos laboratorijos partnerystės instituto vykdančiojo direktoriaus pareigas.
G.Valinčius 2016 metais apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2018 metais jam įteiktas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžius.
Mokslo kokybės tobulinimas – Vyriausybės prioritetas
Siekdama turėti aukšto lygio mokslą Lietuvoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato mokslo kokybės tobulinimo veiklas. Iki vasaros darbą visose ministerijose ir Vyriausybės kanceliarijoje pradės pirmieji mokslo ir inovacijų patarėjai, kurie užtikrins geresnę valstybės valdymo ir mokslo ir inovacijų sąveiką.
Artimiausiu metu startuos universitetų ekscelencijos iniciatyva, kuria siekiama dar labiau sustiprinti aukšto lygio mokslo grupes universitetuose, taip pat pradedamos kurti dvi prioritetinės mokslo programos – informacinių technologijų ir lituanistikos.
Pastaraisiais metais reikšmingai didėja mokslo finansavimas. 2022 metais valstybė trečdaliu daugiau investavo į mokslą – finansavimas augo beveik 47 mln. eurų. 2023 metais valstybės finansavimas mokslui dar didesnis – skiriama dar 70 mln. eurų.
Valstybės biudžete LMT patvirtintas finansavimas 2023 metais sieks 50 mln. eurų (2022 metais – 31 mln. eurų). Lėšos skiriamos LMT konkursiniam mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimui, tarp jų ir naujai inicijuotai informacinių technologijų mokslo programai. Taip pat dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, studentų mokslinėms iniciatyvoms skatinti, podoktorantūros stažuotėms ir kitoms vykdomoms priemonėms tęsti ir plėtoti.