LSS atstovai pasisakė prieš visuotinės įmokos už studijas rinkimą. Anot Studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, renkama visuotinė įmoka tik sumažintų studijų prieinamumą.
„Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuoja apie 55 proc. studentų, manome, kad šis skaičius neturėtų mažėti. Manome, kad reikia gerinti dabar visą kainą už studijas mokančių studentų padėtį, tačiau to negalima daryti gerai besimokančių studentų, kuriems pagal Konstituciją laiduojamas nemokamas mokslas, sąskaita. Pabrėžiame, jog norint įvesti nemokamą mokslą Lietuvoje reikėtų apie 40 mln. papildomų litų per metus, o tai valstybės mastu nėra dideli pinigai“, – sakė P. Baltokas.
Pabrėžiame, jog norint įvesti nemokamą mokslą Lietuvoje reikėtų apie 40 mln. papildomų litų per metus, o tai valstybės mastu nėra dideli pinigai. Sakė P. Baltokas.
Anot susitikime dalyvavusių Studentų sąjungos atstovų aukštojo mokslo finansavimas turėtų būti glaudžiai susijęs su kompensavimo mechanizmu ir lanksčia paskolų sistema. Siekiant didinti aukštojo mokslo prieinamumą paskolų palūkanos neturėtų viršyti paskolos administravimo kainos (arba 3 proc.), o paskolos grąžinimas turėtų būti siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu.
„Pagal Konstitucijos 41 str. 3 dalį, aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, manome, kad ši teisė neturėtų būti ribojama. Taip pat pasisakome prieš studentų atidirbimą po studijų“, – sakė Studentų sąjungos Tarybos narė Monika Simaškaitė.
Susitikimo metu paliestas ir studijų kokybės užtikrinimo klausimas. Vienas pagrindinių studijų kokybės užtikrinimo mechanizmų – vidinis studijų kokybės užtikrinimas aukštojoje mokykloje. LSS pateikė siūlymą Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad studijų kokybės užtikrinimo tvarka gali būti keičiama ir priimama tik suderinus su studentų atstovybe, o studentų apklausų ar kitokių grįžtamojo ryšio formų rezultatai turėtų būti viešai skelbiami. Šiuo siūlymu siekiama studentų grįžtamąjį ryšį efektyviai panaudoti studijų kokybės užtikrinimo procese.
„Kalbant apie studijų kokybę paliestas ir gan skaudus studentų praktikų klausimas. Siekiame, kad studentų praktikų vykdymas būtų aiškiau reglamentuotas, tad siūlome įstatyme įvesti nuorodą į studentų praktikų organizavimo aprašą, kadangi šiuo metu ji nėra reglamentuojama. Taip pat manome, kad studentai turi turėti galimybę atlikti papildomą praktiką, kuri būtų susijusi su studijų programa, tačiau nebūtų ribojama studijų programos kreditais“, – teigė P. Baltokas.
Studentų teigimu, dažnai susiduriama su problema, kad aukštosios mokyklos ne vienodai interpretuoja akademinių atostogų sąvoką, kuri įtvirtinta Mokslo ir studijų įstatyme, to pasėkoje
atsiranda įvairių studijų stabdymo formų. Anot Studentų sąjungos, ši sąvoka turėtų būti suvienodinta ir įtvirtinta įstatyme, nes tai glaudžiai susiję su studento statusu ir jo teikiamomis socialinėmis garantijomis.
„Turi atsirasti vienoda apibrėžtis visoms aukštosioms mokykloms, kuri užtikrintų teisę studentui išeiti akademinių atostogų ir išlaikyti visas jam priklausančias teises. Nesukuriant aukštajai mokyklai galimybių įsivesti jokių kitų studijų stabdymo formų, kurios atimtų iš studento jo statusą ar teisę grįžti į tokią pačią studijų programą ir finansuojamą vietą, jei prieš akademines atostogas studentas nemokėjo už studijas“, – sakė P. Baltokas.
Šių metų kovo 29 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta LR Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo ir siūlymų rengimo darbo grupė. Per daugiau nei pusę metų trunkančią darbo grupės veiklą surengti 9 susitikimai, kurių metu diskutuota apie aukštojo mokslo finansavimą, studijų kokybę, aukštųjų mokyklų valdymą.
