„Ne visos problemos Lietuvos švietimo sistemoje yra išspręstos. Joje yra daug nereikalingos biurokratijos. Taip yra todėl, kad universitetai Lietuvoje vykdo veiklas, kurias vėliau tikrina ir tvirtina ministerijos“, – teigė Hofstros universiteto profesorė. Anot jos, tai ryškus požymis, kad Lietuvos universitetai yra pernelyg valdomi valdžios institucijų. O tai kliudo universitetams laisvai siekti tikslų, jie yra priklausomi nuo suinteresuotų valdžios grupių.
Prof. dr. E.Jurašaitė-Harbison pažymėjo ryškų Amerikos ir Lietuvos universitetų skirtumą dėl autonomijos. „Amerikoje universitetai yra laisvi, nepriklausomi nuo Švietimo ministerijos. Universiteto kaip institucijos veiklos kryptys organizuojamos universiteto tarybos, kuri demokratiškai sprendžia visus klausimus. To labai trūksta Lietuvos universitetams, kurie šiuo metu yra tiesiogiai priklausomi nuo valdžios struktūrų“, – savo nuomonę išsakė viešnia. Todėl universitetų pavaldumas, anot profesorės, gali būti viena iš priežasčių, kodėl švietimo sistema susiduria su problemomis.
Amerikoje universitetai yra laisvi, nepriklausomi nuo Švietimo ministerijos. To labai trūksta Lietuvos universitetams, kurie šiuo metu yra tiesiogiai priklausomi nuo valdžios struktūrų.
Šalys bendradarbiaus dėl bendro rezultato
Prof. dr. E.Jurašaitės-Harbison teigimu, skirtingų šalių švietimo institucijų bendradarbiavimas duoda matomų rezultatų.
Atvykusi dėstyti kokybinių tyrimų metodologiją kartu su Šiaulių universiteto bendruomene E.Jurašaitė-Harbison aptarė ir bendradarbiavimo galimybes tarp Šiaulių ir Hofstros universitetų. Anot profesorės, tai sudarytų palankias sąlygas vykdyti bendrus mokslinius projektus, rengti bendras mokslo publikacijas, skatinti studijų tarptautiškumą.
„Sieksime svarbiausio – studentų bendravimo ir mainų, patirties pasidalinimo tarpusavyje. Bendra sutartis leis sklandžiai organizuoti studentų mainų programas, todėl studentams bus lengviau dalintis tuo, ką jie moka ir ko norėtų išmokti, su kitos šalies jaunimu“, – teigė prof. dr. E.Jurašaitė-Harbison. Profesorė pridėjo, kad tarpkultūrinis bendradarbiavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių mokslo pažangą ir studentų gebėjimų lavinimą.
Kokybiniai tyrimai – vis populiaresni
Prof. dr. E.Jurašaitė-Harbison pirmąją savo disertaciją apgynė Šiaulių universitete. Tuomet ji žinias gilino kiekybinių tyrimų srityje. Pakviesta Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto mokslininkų profesorė atvyko pasidalinti savo patirtimi, kurią įgijo Mičigano (JAV) universitete apgynusi antrąją disertaciją, grįstą kokybiniais tyrimais.
Jos teigimu, kokybiniai tyrimai daug populiaresni ir daugiau pritaikomi švietimo sistemoje bei edukologijoje, nes tiria tam reikalingus žmogaus elgsenos, sprendimų priėmimo principus, o ne analizuoja statistinius duomenis. Kokybiniuose tyrimuose paprastai naudojami stebėjimo, pokalbio, dokumentų rinkimo ir analizės metodai, todėl jie leidžia efektyviau išanalizuoti minėtose srityse vykstančius procesus, jo dalyvių elgesio modelius.
Profesorė teigiamai atsiliepė apie Lietuvos studentus ir džiaugėsi galėdama perduoti naudingas žinias jiems. „Studentai nepaprastai viskuo domisi, yra be galo smalsūs. Seminarai trukdavo po kelias valandas, jų metu diskutavome, kartu ieškojome sprendimų, atlikome įvairias užduotis. Be to, kiekvieną dieną buvo rengiamos papildomos konsultacijos, į kurias susirinkdavo nemažas būrys norinčių gilinti žinias. O po kiekvieno seminaro su savo kolegomis dalinausi savo rezultatais, tariausi, ką dar galėčiau tobulinti“, – sakė prof. dr. E.Jurašaitė-Harbison.
Profesorė maloniai nustebinta dėstytojų žinių, kūrybingumo ir kvalifikacijos. Anot jos, seminarų metu pasidalinta patirtis su dalyviais padės tobulinti kokybinių tyrimų metodus ateityje.
