Trūksta tiksliųjų mokslų specialistų
Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje gausu iniciatyvų, kurios skirtos paskatinti jaunus žmones domėtis tiksliaisiais mokslais. Tai lemia svarbiausia priežastis – šių specialistų trūksta darbo rinkoje. Pasak M. Barkausko, tokia situacija yra Amerikoje, Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Pramonė plečiasi, vyksta skaitmenizacija, atsiranda nauji gamybos metodai, todėl inžinerinės specialybės – fizika, matematika, informatika tampa labai reikalingos.
Didelę kelio į sėkmę dalį sudaro ne tik malonūs dalykai: „Tam, kad nueitum iki galo, reikia stiprios motyvacijos, didelio ryžto ir noro.“
M. Barkauskas prisimena, kad tuo metu, kai jis pasirinko studijas Vilniaus universitete, fizika buvo nepopuliari specialybė. 1999-aisiais buvo nedidelis konkursas, o dar prieš kelerius metus iš viso nebuvo jokios konkurencijos stojant į fizikos specialybę. „Pasirinkau fiziką, nes man ši sritis labai patiko, bet ji tikrai nebuvo „ant bangos“. Iš mano mokyklos beveik pusė bendraklasių nutarė studijuoti arba informatiką, arba ekonomiką. Svarsčiau ir aš, mečiau monetą šimtą ir vieną kartą, rinkdamasis tarp informatikos ir fizikos. Abi sritys mane domino vienodai“, – pasakoja fizikas.
Šiuo metu tarptautinėje rinkoje sėkmingai veikiančiai lazerių gamybos įmonei „Light Conversion“ vadovaujantis M. Barkauskas nori paskatinti jaunus žmones rinktis tokią sritį, kuri jiems labiau patinka, nes didelę kelio į sėkmę dalį sudaro ne tik malonūs dalykai: „Tam, kad nueitum iki galo, reikia stiprios motyvacijos, didelio ryžto ir noro.“
Bet kokiame užsienio universitete nebus geriau
Puikiai susiklosčiusi M. Barkausko karjera tik patvirtina, kad pasirinkimas buvo teisingas. „Su karjera būna visaip – kartais pasiseka, kartais ne. Žinau tik viena: jei būčiau pasirinkęs informatiką, tikrai nebūčiau pasigailėjęs. Būtų liūdna tik tuomet, jei studijuočiau tokią sritį, kuri ne prie širdies“, – teigia M. Barkauskas.
Jeigu neįdomu, studijuojamas dalykas netraukia, labai sunku domėtis juo papildomai, o tą daryti vis tiek reikės.
Fizikos bakalauro studijos Vilniaus universitete pateisino lūkesčius. M. Barkauskas nemano, kad geriau studijuoti bet kuriame užsienio universitete. Nors pripažįsta, kad jeigu yra galimybių patekti į labai patrauklų prestižinį universitetą, esantį aukščiausiose reitingų pozicijose, tuo tikrai reikia naudotis. „Bet jei kalbėtume apie bet kokias studijas užsienyje, tai tikrai nebus geriau už studijas gerame Lietuvos universitete“, – mano M. Barkauskas.
Svarbi motyvacija ir noras mokytis
Vilniaus universiteto pranašumas – platus sričių pasirinkimas, nes profesoriai dėsto įvairias disciplinas, studentams perteikia gilias žinias. „Pavyzdžiui, laboratoriniai darbai Vilniaus universitete yra platesnės apimties nei kituose užsienio universitetuose, kuriuose man teko studijuoti ir dirbti. Magistrantūrą studijavau Amsterdamo universitete, vėliau teko daug kur lankytis darbo reikalais“, – sako lazerių specialistas.
Bet kokios studijos užsienyje tikrai nebus geriau už studijas gerame Lietuvos universitete.
Bakalauro studijų metu Lietuvoje žinios pateikiamos kokybiškai, kitas dalykas, kiek studentas pats nori jų įsisavinti. Juk universitetas ne mokykla, niekas neverčia mokytis. Jei nėra noro, ar Vilniaus, ar Londono universitetas – nėra jokio skirtumo, rezultatas bus toks pats.
„Bakalauro studijų metu gauni stiprių bazinių žinių, ir tai priklauso ne tik nuo dėstytojų kvalifikacijos, bet ir nuo jų įsitraukimo į mokymo procesą. Magistrantūros metais daugiau dėmesio skiriama savarankiškam darbui, išmokstama skaityti mokslinius darbus ir pačiam daryti eksperimentus. Doktorantūra skirta tam, kad visą projektą padarytum savarankiškai ir galbūt, jeigu pasiseka, praplėstum mokslo žinias vienoje ar kitoje labai siauroje srityje. Todėl doktorantūros studijoms geriau rinktis ne tam tikrą universitetą, bet aktyviai dirbančią mokslininkų grupę, komandą – tuomet padarai daug ir teisingų dalykų“, – pasakoja daktaro laipsnį Vilniaus universitete apsigynęs M. Barkauskas.
Įmonė dirba su studentais
Vadovaujant įmonei „Light Conversion“ M. Barkauskui tenka ieškoti įvairių būdų pritraukti gerus specialistus. Kai kurie įsidarbina dar studijuodami. „Mūsų sritis yra specifinė – femtosekundinių lazerių ir jų sistemų gamyba. Universitetas rengia bendro išsilavinimo specialistus, o ne vienos siauros srities, todėl įmonėje organizuojame papildomus mokymus. Kai priimame naują darbuotoją, nesitikime, kad jau pirmaisiais metais jis parodys puikius rezultatus, nes paprastai reikia papildomai išmokti specifinių dalykų. Taip pat bendradarbiaujame su Vilniaus universitetu ir siūlome įvairias tyrimų temas, kurios būtų ir įdomios studentams, ir praktiškai pritaikomos mūsų įmonėje.“
Įmonėje studentai turi galimybę atlikti praktiką. Vasarą „Light Conversion“ pasikviečia apie 12 bakalauro studijų studentų, jie gauna įvairių praktikos užduočių.
Jei nori gerai mokytis, siekti karjeros – visur bus sunku. Todėl svarbu rinktis tai, kas patinka, tuomet „karjeros traukinys“ greičiau ir ilgiau važiuoja.
„Taip studentai supažindinami su darbu, kuriuo mes lazerių gamybos įmonėje užsiimame kasdien. Bandome sudominti studentus šia veikla. Būna, kad dalis šių studentų vėliau įmonėje pasilieka dirbti“, – teigia įmonės vadovas.
Yra įvairių galimybių ugdyti jaunus specialistus – ne tik įmonės kviečiasi studentus, bet ir Vilniaus universiteto mokslininkai, vykdydami projektus, pritraukia studentus į laboratorijas prie šių tiriamųjų darbų. Norintiems ir ieškantiems galimybių tikrai yra labai daug.
Įmonė „Light Conversion“ taip pat stengiasi prisidėti prie studentų pritraukimo į laboratorinius tyrimus, papildomų praktinių kompetencijų ugdymo skirdama jiems stipendijas.
Konkuruoja dėl darbuotojų
M. Barkausko manymu, Lietuvos universitetuose ugdoma nepakankamai fizikų. Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas kasmet parengia daugiausia 50 magistrantų.
Vilniuje yra 35–40 fotonikos srityje veikiančių įmonių, kuriose dirba per 1000 šios srities specialistų. Kasmet įmonės iš viso įdarbina apie 100–150 darbuotojų, iš jų 30–50 magistrantų.
„Šios įmonės turi tikrai aktyviai konkuruoti dėl darbuotojų, nes jų trūksta. O juk Lietuvoje dirba ne tik lazerių, bet ir puslaidininkių, kitos įmonės, kurioms reikia fizikos išsilavinimą turinčių specialistų. Manau, kad rinka „suvalgytų“ du kartus daugiau jaunų fizikų kiekvienais metais“, – įsitikinęs M. Barkauskas.
Graibstomi ir kitų tiksliųjų mokslų specialistai – biochemikai, informatikai, matematikai. Yra daug įmonių, kurios mielai priima jaunus žmones, organizuoja jiems papildomus mokymus.
Anot „Light Conversion“ vadovo, blogiausia, jei mokykloje sekasi vieni dalykai, bet dėl visuomenėje paplitusios nuomonės ar net aplinkinių spaudimo abiturientas pasirenka kitas, populiaresnes sritis: „Jei nori gerai mokytis, siekti karjeros – visur bus sunku. Todėl svarbu rinktis tai, kas patinka, tuomet „karjeros traukinys“ greičiau ir ilgiau važiuoja.“
