Teisė pilietiškumą suvokti savaip
Šarūnas Frolenko, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas, sako, kad kiekvienas asmuo, tiek jaunas, tiek brandaus amžiaus, turi teisę pilietiškumą suvokti savaip – remiantis asmeninėmis vertybėmis ir patyrimais, o demokratijos pagrindai – minties ir žodžio laisvė – duoda galimybę rinktis raiškos būdą – būti aktyviu piliečiu, ar ne.
Pasak LiJOT prezidento, šiandien plačiai naudojamos įvairaus turinio ir formos informacinės bei reklaminės priemonės nebūtinai pakeis jauno žmogaus vertybes ir nuomonę, tačiau mažiausiai ką gali padaryti tokia informacinė kampanija kaip “Man ne dzin” – tai atkreipti jaunimo dėmesį, suintriguoti, nustebinti, priminti bei paskatinti.
Mokyti vartoti žiniasklaidą
Pilietinio aktyvumo skatinimas – sritis, kurioje nėra paprastų atsakymų. Taip mano ir Rūta Žiliukaitė, Pilietinės visuomenės instituto programų direktorė ir Vilniaus universiteto docentė, teigianti, kad pokyčiai, susiję su elgesnio normomis ir vertybėmis, negali atsirasti staigiai, per vienerius metus. Pasak R. Žiliukaitės, politika – sudėtinga sritis, tad yra visiškai natūralu, kad jaunimas ja domisi kur kas rečiau nei vyresni žmonės. “Tai – gyvenimo ciklo dalykai ir tai galioja bet kuriai pasaulio šaliai, bet kuriai visuomenei,” – teigia VU docentė.
Rūta Žiliukaitė į problemą siūlo žiūrėti sistematiškiau. “Jaunimui labai trūksta politinio informuotumo. Bėda yra ta, kad bendrojo lavinimo mokyklose visiškai neskiriama dėmesio moksleivių pilietiniam raštingumui ir jo ugdymui, kad jauni žmonės išmoktų skaityti ir vartoti žiniasklaidą: kaip informaciją rasti, skaityti ir interpretuoti. To visumoje mūsų žiniasklaidos problemos ir jauni žmonės, kurie nemokomi ir neugdomi pateikiamos informacijos skaityti, sudaro atominę problemų bombą.”
Tuo tarpu Šarūnas Frolenko teigia, kad jaunas žmogus geba atpažinti ir įskaityti reklaminius triukus. Negana to, jaunimas kur kas jautriau reaguoja į informacinį triukšmą, ypač suaktyvėjantį prieš rinkimus. “Vertinant informaciją, pateikiamą žiniasklaidoje, pirmiausia turbūt patiems politikams vertėtų būti atsakingiems už savo žodžius ir būsimus veiksmus. Prieš tuos, kurie jų pateiktą informaciją “vartoja”” – tikina Š. Frolenko.
Šarūnas Frolenko, vertindamas pilietinio ugdymo spragas mokyklose, sako, kad mokyklose sąmoningą pilietiškumą būtina ugdyti ir tai reikia daryti aktyviau, įvairiomis, kūrybiškomis formomis. LiJOT prezidentas pabrėžia, kad už jaunų žmonių politinį ugdymą ne mažiau svarbi ir politikų atsakomybė bei vyraujanti visuomenės nuostata. ”Pilietiškumo problema tampa kompleksine. Esant tokiam dideliam visuomenės nusivylimui politika ir jos veikėjais, jų pažadais, nepriklausomai nuo pilietinio ugdymo aktyvumo, visada atsiras tų, kurie nematys balso atidavimo prasmės.”
Balsuoti nuo šešiolikos?
Europoje jaunimas jau bruzda vykdydamas kampanijas, kurių tikslas leisti balsuoti nuo 16 metų. Kampanijos iniciatoriai tikina, kad norint jaunus žmones paskatinti balsuoti, jiems reikia leisti balsuoti. Pirmąja valstybe Europoje, suteikusią teisę šešiolikmečiams balsuoti, tapo Austrija. Klausimas, ar šis modelis suveiktų Lietuvoje?
Pilietinės visuomenės instituto programų direktorė Rūta Žiliukaitė tokius siūlymus vertina atsargiai. “Aš šiandien matau vieną problemą – šešiolikos metų žmonės tiek menkai domisi politika, kad sunku įsivaizduoti, kaip jie galėtų šią savo funkciją atlikti. Jeigu situacija yra nekeičiama, jeigu mes visiškai neinvestuojame į jaunų žmonių pilietinį raštingumą, gebėjimą ir mokymą, kaip naudotis žiniasklaida, kaip galima sekti ir domėtis krašto naujienomis. Jūs įsivaiduokite, turėsime minią žmonių, kurie neturės savo nuomonės, nes jie nei domisi, nei seka, nei ką nors supranta. Tai problemos neišspręs. Negana to, šie jauni žmonės bus itin parankūs tiems, kurie moka efektyviai manipuliuoti. Politika juk juda ta linkme, stengiamasi manipuliuoti žmonėmis, o ne užmegzti su jais dialogą,” – teigia R. Žiliukaitė.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, vykdydama kampaniją “Man ne dzin”, tikisi, kad bent dalis jaunimo supras, jog demokratinė sistema negali funkcionuoti be piliečių noro dalyvauti rinkimuose. Jaunimas, kaip vienas iš visuomenės segmentų, turėtų į šį procesą įsitraukti ir dalyvauti kartu su visais.
