LMTA SA prezidentas Tomas Pūtys: studijas pasirinkau dėl potraukio fortepijonui

2008-aisiais baigęs Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją (meninio profilio mokyklą – aut.) dabartinis, jau antrai kadencijai išrinktas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų sąjungos (LMTA SA) prezidentas Tomas Pūtys teigia, kad tolesnį kelią pasirinkti nebuvo sudėtinga.
LMTA SA prezidentas Tomas Pūtys
LMTA SA prezidentas Tomas Pūtys

„Kadangi jau nuo 10 klasės savo mokslus buvau rimtai susiejęs su muzika (fortepijono studijomis – aut.), jausdamas potraukį tiek šiam instrumentui, tiek norui gilinti savo menines žinias ir kultūros suvokimą, nusprendžiau studijuoti LMTA“, – pasakojo T.Pūtys.

Vaikino teigimu, pasirinkti studijas LMTA paskatino ir tai, kad Lietuvoje muzikos studijų pasirinkimas gana ribotas.

Vos pradėjęs studijuoti T.Pūtys ėmėsi suktis Studentų atstovybėje (SA). „Kartais ši veikla savo svarba net susikeičia vietomis su studijomis. Tobulėju kaip asmenybė, gaunu daug žinių ir suvokimą apie visą aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje, turiu galimybę dalyvauti priimant svarbius sprendimus tiek LMTA viduje, tiek nacionaliniu lygiu“, – apie veiklą SA kalbėjo LMTA SA prezidentas.

Kadangi jau nuo 10 klasės savo mokslus buvau rimtai susiejęs su muzika (fortepijono studijomis – aut.), jausdamas potraukį tiek šiam instrumentui, tiek norui gilinti savo menines žinias ir kultūros suvokimą, nusprendžiau studijuoti LMTA. Pasakojo T.Pūtys.

Pasak vaikino, visos žinios, sukauptos atstovaujant LMTA SA, neįkainojamos. „Veikla SA moko būti tvirtu, kartais griežtu, moko, kaip reikia kovoti vardan savo, šiuo atveju visos studentijos, siekių“, – teigė T.Pūtys.

Studentų lyderis skeptiškai vertina ir dabartinę švietimo sistemą. „Mąstant plačiau, net ir pasirinkimo galimybių stoka yra. Begalė universitetų dubliuoja tas pačias studijų programas – vienur jos kokybiškesnės, kitur ne, gal todėl ir reikia to kartojimosi“, – svarstė LMTA SA prezidentas.

Pasak jo, šalies švietimo sistema vis dar sustabarėjusi, sukaustyta praėjusio amžiaus normų, siekių.

„Gaila, kad ne visada yra girdima, ko nori jaunas žmogus, studentas. Abiturientams taip pat sunku. Manau, kad daug kas negali sau leisti mokėti už studijas, todėl net ir būdamas gabus ir sumanus žmogus, jis priverstas emigruoti ir ieškoti studijų prieinamumo bei kokybės kitose Europos šalyse, o gal net ir už Atlando“, – dėstė savo nuomonę T.Pūtys.

Vaikinas atkreipė dėmesį, kad jauni žmonės, baigę bakalauro ar magistro studijas kartais neranda galimybių savo šaknis įleisti Lietuvoje. „Kodėl? Manau, kad į šį klausimą nelabai kas ir stengiasi atsakyti, nors atsakymų nė nereikia ieškoti – jie matosi ir plika akimi: per mažai sudaroma sąlygų gabiam ir talentingam jaunimui įsitvirtinti, rasti darbo vietą ar net kurti darbo vietas kitiems. Turbūt visuomenei trūksta suvokimo, jog šį karta, kuri bėga iš Lietuvos, yra šalies ateitis“, – sakė T.Pūtys.

Kitais metais studijas baigsiantis T.Pūtys teigė, kad žvelgdamas į studijų metus mato ir pliusų, ir minusų. „Studijos nėra pačios tobuliausios ir moderniausios, tačiau džiugu matyti ir tai, kad laikui bėgant situacija, nors ir pamažu, bet juda į gerąją pusę. Tikiu, kad žinios, kurias įgijau ir dar įgysiu tikrai pravers siekiant savo užsibrėžtų tikslų“, – įsitikinęs vaikinas.

Šiuo metu vis dar besirenkantiems, ką studijuoti T.Pūtys pataria „nesimakaluoti vietoje, būti tvirtai apsisprendusiems, nebijoti priimti sprendimų ir juos priėmus būti tvirtiems, žinoti, ką gali ir ką turi daryti“. „Ir nebijoti rizikuoti“, – pridūrė LMTA SA prezidentas.

„Renkasi studentų lyderiai“ – bendra „Studentų zonos“ ir LSAS iniciatyva. Tikimės, kad padėsime abiturientams pasirinkti tinkamą kelią!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis