Veidus prisidengę šalikais, dešimtys protestuotojų, išspyrę stiklines šešiaaukščio pastato duris netoli parlamento rūmų, užėmė pirmajame aukšte esantį priimamąjį, o kiti puolė bėgti aukštyn ant stogo, nuo kurio ėmė mėtyti daiktus į apačioje esančius policininkus.
Policija, kurią įveikė daugybė studentų, nebesugebėjo neleisti jiems griauti priimamojo, lupti pakabinamas lubas.
Smurtas prasiveržė šiaip taikios demonstracijos metu; studentai ir kartu su jais žygiuodami dėstytojai protestavo prieš konservatorių ir liberaldemokratų koalicijos planus patrigubinti mokestį, kurį Anglijos universitetai gali imti iš studentų už mokslą.
Nešini plakatais „Stop mokslo apkarpymams!“ ir skanduodami „jie sako apkarpys, mes atsakom – kovosim“, demonstrantai žygiavo pro parlamentą, kuriame politikai artimiausiomis savaitėmis balsuos dėl pasiūlymo padidinti didžiausią metinį mokestį už mokslą iki 9 tūkst. svarų sterlingų (apie 36 tūkst. litų).
„Mano tėvai abu yra visuomeninio sektoriaus tarnautojai. Mano tėtis kitais metais neteks pensijos, mano mama neteks darbo, dėl to jie paprasčiausiai bankrutuos“, – sakė 22-ejų Matthew Kellis iš Bristolio universiteto Anglijos pietvakariuose.
„Mano sesei 15 metų, aš abejoju, kad ji stotų į universitetą, nes tai per brangu“, – sakė 21-erių Catrina Miles iš Šefildo universiteto Anglijos šiaurėje.
Pasak BBC, protesto akcijoje dalyvavo ne tik Londono gyventojai. Keliais šimtais autobusų į sostinę buvo atvežta studentų ir dėstytojų iš kitų didesnių miestų.
Koalicinė vyriausybė planuoja sumažinti valstybės finansavimą universitetams 2,9 mlrd. svarų (11,7 mlrd. litų), siekiant mažinti valstybės biudžeto deficitą, kuris siekia beveik 11 proc. BVP.
Tikimasi, kad padidinus mokesčius už studentų mokslą, valstybei remiant atitinkamas paskolas, pavyks išlaikyti britų universitetų konkurencingumą pasaulyje.
